Šiaurės šalių finansų rinka tampa vis labiau amerikietiška

Šiaurės šalių obligacijų rinka investuotojams siūlo daugiau galimybių, teigia portfelio valdytojas Kristianas Nihtilä.

kristian_nihtila_1200x720px

JAV ir Europos finansų rinkos smarkiai skiriasi. Jungtinėse Valstijose bendrovės, ypač didelės korporacijos, dažnai dairosi finansavimo obligacijų rinkoje ir nekreipia dėmesio į bankus kaip finansavimo kanalus. Nors bankai vis dar yra pagrindiniai finansavimo teikėjai Šiaurės ir kitose Europos šalyse, senojo žemyno finansavimo kanalai tapo akivaizdžiai amerikonizuoti, t. y. labiau orientuoti į rinką. Pokytis Europoje yra ypač akivaizdus, kalbant apie mažą kredito reitingą turinčias bendroves.

Vienas iš šios tendencijos pavyzdžių – pokytis Šiaurės šalių įmonių obligacijų rinkoje. Šiaurės šalių įmonių obligacijų rinka pastaraisiais metais smarkiai išaugo. Nuosmukio naftos rinkoje metais (2014–2016 m.), Šiaurės šalių didelio pajamingumo rinkos liūto dalis teko Norvegijos energetikos bendrovėms.

„Pavyzdžiui, finansavimo Šiaurės šalių įmonių obligacijų rinkoje ieškojo maisto gamintojai, nekilnojamojo turto ir finansų bendrovės.“

Naftos kainoms nukritus ir energetikos bendrovėms išlindus iš savo kiauto, Šiaurės šalių įmonių paskolos liko tokios pat paklausios. Dėl to įvyko vienkartinė Šiaurės šalių didelio pajamingumo rinkos diversifikacija: pavyzdžiui, pastaraisiais metais pritraukti lėšų Šiaurės šalių įmonių obligacijų rinkoje mėgino miškų sektoriaus įmonės, maisto gamintojai, nekilnojamojo turto ir finansų bendrovės. Dėl didesnės pramonės pasiūlos rinka turėtų tapti patrauklesnė ir investuotojams.

Net ir išaugusi bei būdama diversifikuota, Šiaurės šalių aukšto pajamingumo priemonių rinka yra palyginti maža. Dideli tarptautiniai investuotojai šioje rinkoje dar nėra labai aktyvūs, tačiau finansavimą pagrinde teikia vietos investuotojai, o tai yra viena iš priežasčių, kodėl Šiaurės šalių įmonių obligacijų pajamingumas yra toks aukštas. Kita vertus, jau dabar pastebima, kad didelių investavimo įmonių aktyvumas Šiaurės šalių aukšto pajamingumo priemonių rinkoje didėja.

Viena iš Šiaurės šalių rinkos ypatybių yra ta, kad nemažai bendrovių turi reitingus, kuriuos joms suteikė tokios didžiosios reitingų agentūros kaip „Moody’s“ ar „Standard & Poor’s“. Tai taip pat turi įtakos tam, kad Šiaurės rinkoje investuotojams yra mokamos didesnės palūkanos nei Europos rinkoje. Šiaurės šalių didelio pajamingumo rinka neturi indekso, tačiau tipinė B+ reitingą turinčios bendrovės palūkanų norma yra 5–6 proc. Tuo tarpu Europos rinkoje to paties rizikos lygio bendrovių grąža yra dviem procentiniais punktais mažesnė.

2019 m. pradžioje aktyvumas Šiaurės šalių obligacijų rinkoje išliko didelis: pirmąjį pusmetį prašymus suteikti paskolas pateikė dešimtys į biržos prekybos sąrašus įtrauktų ir neįtrauktų Šiaurės šalių bendrovių.

Atrodo, kad Šiaurės šalių įmonių obligacijų rinka neketina prarasti savo aktyvumo ir universalumo. Taip pat nėra priežasčių, dėl kurių ateinančiais metais ji galėtų nustoti augti. Priešingai – griežtinant bankų reguliavimą, finansavimą pagal Bankininkystės įstatymą teikiantys bankai turėtų perduoti įmonių finansavimo vadžias visoms atvirosioms obligacijų rinkoms. Be to, standartizuojant obligacijų dokumentus ir didėjant investuotojų paklausai, turėtų sumažėti barjeras vidutinio dydžio Šiaurės šalių bendrovėms ieškoti finansavimo atvirojoje rinkoje.

Kristianas Nihtilä
„Mandatum Life“ portfelio valdytojas


Similar articles