Šiandien – per atstumą. Kam naudingas nuotolinis darbas?

etana-tanaan_1280x720px

Nuotolinis darbas tampa vis labiau įprastas – apie jį rašoma vis daugiau, o jis pats darosi vis įvairesnis. Paslaugos, skaitmeninimas ir nauja darbo kultūra iš esmės keičia tai, kaip dirbame.

Darbo ir ekonomikos ministerijos atlikto darbo rinkos tyrimo duomenimis, 2018 m. daugiau nei penktadalis visų Suomijos dirbančiųjų reguliariai dirbo nuotoliniu būdu. Dabar nuotoliniu būdu galima dirbti tokius darbus, kurie paprastai būdavo atliekami darbo vietoje. Pavyzdžiui, vis daugiau socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros bendrovių teikia skaitmenines konsultacijas ir stebėsenos paslaugas.

Nuotolinis darbas – ne tik darbuotojo interesais

Nuotolinis darbas gali būti naudingas darbdaviui daugybe atžvilgių. Stanfordo Universiteto atlikto tyrimo duomenimis, dirbant nuotoliniu būdu padidėja darbo našumas, mažėja darbuotojų nuovargis ir nedarbo dienų dėl ligos skaičius. Tai galima buvo paaiškinti, pavyzdžiui, nevažinėjant į darbą sutaupomu laiku, dvasios ramybe ir didesne koncentracija. Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad dirbant nuotoliniu būdu išauga darbuotojų lojalumas darbdaviui.

Be to, lankstus darbo laikas ir vieta gali suteikti galimybę pritraukti naujų darbuotojų ir atnešti naudos. Lankstumas turi įtakos darbui ir skatina darbuotojų entuziazmą. Daugelyje sričių jaučiamas darbuotojų trūkumas, o geriausi specialistai graibstyte graibstomi.

„Neretai organizacijai nederėtų konkuruoti vien darbo užmokesčiu.  Siekiant rasti naujų darbuotojų, darbo metodų lankstumas taip pat yra svarbus konkurencinis pranašumas,“ – teigia bendrovės „Mandatum Life“ darbo užmokesčio ekspertė Noora Marttinen.

Dirbant naujoje aplinkoje atsiranda galimybių kurti ir diegti naujoves. Pavyzdžiui, dideles bendroves vis labiau domina darbinė veikla bendrose erdvėse, kadangi pastarosios atveria duris į startuolių pasaulį ir puikiai tinka kurti naujas idėjas bei skatina kūrybiškumą.

Nuotolinis darbas taip pat gali būti naudingas bendrovės atsakomybei už aplinkos apsaugą. Kalbant apie nedideles organizacijas, tomis dienomis, kai dirbama nuotoliniu būdu, galima uždaryti visą biurą, tokiu būdu mažinant neigiamus veiksnius, kuriuos sukelia kelionės į darbą ir atgal, bei transporto spūstys.

Sėkmingas nuotolinio darbo galimybių išnaudojimasnoora_marttinen_1

Norint sėkmingai naudotis nuotolinio darbo teikiamomis galimybėmis, būtina veiksminga komunikacija, koordinacija ir kultūra. Vienas svarbiausių sėkmę lemiančių veiksnių – pasirinktas tinkamas komunikacijos būdas. Pavyzdžiui, sunkius ir sudėtingus klausimus paprastai reikia spręsti akis į akį. Be to, ilgesnį laiką dirbant nuotoliniu būdu, vadovas turi atidžiau stebėti pavaldinių darbą, fiksuoti suderintus klausimus ir sekti, kaip siekiama tikslų.

„Nuotolinis darbas reikalauja abipusio pasitikėjimo ir iš vadovo, ir iš darbuotojo.“

Ypač svarbu suformuoti bendrą kultūrą, kadangi dirbantysis nuotoliniu būdu gali lengvai pasijusti esantis už darbo bendruomenės ribų. Komandų ir skyrių personalas turėtų bent trumpam susitikti, kad visi galėtų kažko išmokti iš savo kolegų ir sužinoti, kaip jiems sekasi. Marttinen atkreipia dėmesį, kad tokių bendrų renginių metu taip pat galima apdovanoti visą komandą už gerą darbą.

Per pietus – paplaukioti banglente?

Keičiantis pačiai darbo kultūrai, kaičiasi ir nuotolinio darbo bei jo organizavimo idėja.

Pastaraisiais metais, ypač tarp IT startuolių ir sparčiai augančių bendrovių, tapo populiaru nuotoliniu būdu dirbti užsienyje, suteikiant darbuotojui galimybę nukeliauti į kitą pasaulio šalį, net jeigu atostogoms skirtas laikas jau yra išnaudotas. Nauja aplinka ir galimybės derinti atostogas ir darbą suteikia darbuotojui galimybę plėsti savo akiratį ir semtis įkvėpimo.

Dirbant nuotoliniu būdu užsienyje, su darbuotoju paprastai sudaroma nuotolinio darbo sutartis, kurioje nustatomi tokie dalykai, kaip darbo laikas ir informacijos apsauga. Be to, svarbu kartu išsiaiškinti, kokias išlaidas kompensuos darbdavys, o kokias privalės padengti pats darbuotojas, taip pat kokius dokumentus darbdavys privalo pateikti, pavyzdžiui, Suomijos socialiniam draudimui. Jeigu darbdavys neprašo darbuotojui pateikti pažymos, kad jis yra apdraustas socialiniu draudimu Suomijoje, su tokiu darbu susijusiu socialiniu draudimu būtina pasirūpinti toje šalyje, kurioje dirbama.

„Galbūt ateityje darbovietė bus susieta su žmonėmis, o ne vietomis.“

Nesvarbu, ar dirbama po saulės skėčiu, ar bendrame biure, atliekant bendras užduotis būtina iš kartu nustatyti bendras taisykles – ką ir iki kada reikia padaryti ir kaip bus vertinami darbo rezultatai. Tinkamomis darbo sąlygomis turi pasirūpinti pats darbuotojas.

„Pavaldiniui ilgesnį laiką dirbant nuotoliniu būdu, vadovas privalo planuoti ir sekti užduotis bei stebėti, kaip siekiama tikslų kitaip nei dirbant biure. Tačiau tai nereiškia, kad derėtų kištis į kasdienes nuotoliniu būdu dirbančio darbuotojo užduotis – darbuotojo indėlis turėtų būti vertinamas pagal jo darbo rezultatus, visai kaip dirbant biure. Nuotolinis darbas reikalauja abipusio pasitikėjimo ir iš vadovo, ir iš darbuotojo,“ – teigia Marttinen.

Daugeliui darbas jau nebereiškia, kad privalai nuo aštuonių iki penkių sėdėti „pririštas“ prie kompiuterio, todėl pamažu keičiasi ir darbo vietos supratimas.

„Palikus darbovietę, darbas nesibaigia ir darbuotojams nebereikia biuro, kad galėtų dirbti,” – sako Marttinen.

Šaltiniai:
1. Ministry of Employment and the Economy Workplace Barometer (2018, preliminary study)
2. Does Working From Home Work? Evidence from a Chinese Experiment. The Quarterly Journal of Economics, Vol. 130, Issue 1, February 2015
3. Environmental Administration 2016
4. Center for Pensions, Work Pension Insurance Service, 2016


Similar articles