Rinkų apžvalga: Krizė dar nesibaigė

Centriniams bankams pritaikius milžiniškas skatinamąsias priemones ir Vakarų šalims skyrus dotacijų kovai su koronaviruso banga ir palaipsniui ėmus mažinti apribojimus, pastaraisiais mėnesiais investicijų rinkos ženkliai išaugo. Birželio viduryje investuotojams, užliūliuotiems minčių apie vykstančias vertybinių popierių kainų varžybas, teko labai nusivilti – vertybinių popierių kainos Europoje ir JAV vos per dieną nukrito 4–6 proc. Esant tokiai situacijai investuotojai privalo būti kantrūs, nes krizė dar nesibaigė.

Vertybinių popierių kainų augimas trimis etapais

Pastaraisiais mėnesiais stebėtą spartų vertybinių popierių kainų augimą galima padalyti į tris etapus, iš kurių kiekvienam įtakos turi iš dalies skirtingi veiksniai.

Kovo pabaigoje centrinių bankų pritaikytos milžiniškos skatinamosios priemonės tapo pirmuoju veiksniu, sukėlusiu pokytį investicijų rinkose ir paskatinusiu investuotojus pirkti pigesnius vertybinius popierius ir įmonių akcijas. Antruoju etapu, susirgimų koronavirusu atvejų skaičiui Vakarų šalyse mažėjant, įvairios šalys ėmė palaipsniui lengvinti taikomas karantino priemones ir dėl to rinkose pradėta tikėtis spartaus ekonomikos pagyvėjimo. Su galima antrąja pandemijos banga arba ženkliu ekonomikos sumažėjimu susijusi rizika pasitraukė į šalį, nes rinkose daugiausia dėmesio buvo skiriama centrinių bankų priemonėms ir ekonomikos veikimo atnaujinimui. Trečiuoju etapu rinkos pritraukė dalyvius, kurie pirmuosius du etapus praleido.

Vertybinių popierių kainoms kritus, pirmieji atsigavo populiariausi pastarųjų metų vertybiniai popieriai – stabiliai ir pelningai dirbančių bendrovių, kurių veiklai koronavirusas iš esmės tiesioginės įtakos neturėjo, pvz., technologijų bendrovių ir svarbiausių vartojimo prekių gamintojų akcijos. Po to vertybinių popierių kainų augimas pasiekė ir cikliškesnius sektorius, kurių vertybinių popierių kainos yra mažos, pvz., inžinerines bendroves ir bankus. Ėmė augti ir mažesnių bendrovių akcijų kainos. Paskutinė vertybinių popierių kainų augimo banga tapo paskata nuo koronaviruso labiausiai nukentėjusiems sektoriams, tokiems kaip oro linijos ir turizmas.

Gegužę–birželį akcijų rinkose buvo ypač matyti tipiniai bulių rinkos euforijos ženklai – pavyzdžiui, korporacijos „Nikola“, kuri yra nusitaikiusi į elektromobilių rinką, bet kol kas nėra pardavusi nė vieno automobilio, akcijų kaina staiga išaugo keturgubai, netikėtai sugrįžo bankrutuojanti automobilių nuomos bendrovė „Hertz“, o visai neseniai pabrango ir oro linijų „Finnair“ akcijos po to, kai nuo jų buvo atskirtos pasirašymo teisės. Įtemptais laikais tokių atvejų pasitaiko dažnai, tačiau vis dėlto kyla klausimas, ar kainos investicijų rinkose yra glaudžiai susijusios su pagrindiniais bendrovių rodikliais.

Vertybinių popierių kainos ir bendrovių pelnas kinta priešingomis kryptimis

Didžiosiose JAV vidurio vakarų valstijose vėl pradėjus didėti užsikrėtusiųjų virusu skaičiui, birželį Vakarų akcijų rinkose vėl užfiksuoti dideli kainų svyravimai. Į šį rinkų priminimą derėtų rimtai atsižvelgti, kadangi, nors pastarosiomis savaitėmis vertybinių popierių kainos ir augo, prognozuojamas bendrovių pelnas toliau mažėjo, o koronaviruso poveikis ekonomikai tebėra neaiškus. Jeigu didelės antrosios bangos nebus, didžiausias neigiamas poveikis Vakarų šalyse bus stebimas antrąjį šių metų ketvirtį. Pagal šį scenarijų pandemijos poveikį bendrovių pelnui investuotojai pajus birželio pradžioje.

Kalbant apie nuosmukio trukmę, pagrindiniai klausimai, kartu su antrosios pandemijos bangos kilimo tikimybe, yra susiję su tuo, ar staiga išaugęs nedarbas įgis struktūrinį pobūdį ir kiek pinigų namų ūkiai drįs išleisti šioje naujoje situacijoje. Kinija, kurios ekonomika atsigavo porą mėnesių anksčiau nei Vakarų šalių, šiuo atžvilgiu yra pamokomas pavyzdys. Tačiau, kai Kinijos pramonės gamyba jau pasiekė iki krizės buvusį lygį, vartotojai Kinijoje yra atsargesni, o privataus vartojimo apimtys yra akivaizdžiai mažesnės nei iki krizės. Statistinių duomenų apie vartotojų išlaidų pagyvėjimą Vakarų šalyse artimiausiu metu nepasirodys, nors, pavyzdžiui, atsiskaitymų kortelėmis duomenys rodo, kad vartojimas ėmė normalizuotis.

Mūsų pozicija išlieka konservatyvi

Didėjant vertybinių popierių kainoms, išaugo ir kainos akcijų rinkose, o kainos investicijų rinkose šiuo metu atrodytų yra nustatinėjamos remiantis teigiamomis koronaviruso epidemijos poveikio ekonomikai perspektyvomis. Šiais metais santykinė sėkmė lydėjo stabilesnes bendroves ir ne tokius cikliškus sektorius, kuriems investuodami į akcijas ir skyrėme daugiausia dėmesio. Tačiau gegužę savo investicijose į akcijas šiek-tiek padidinome Europos mažų ir vidutinių įmonių dalį. Apskritai mūsų investicijų į akcijas pozicija išlieka konservatyvi.

Bankams įgyvendinant skatinamąją pinigų politiką ir išplėtus savo vertybinių popierių pirkimo programas, fiksuotojo pajamingumo rinkose nukrito priemokos dėl įmonių obligacijų kredito rizikos, o kainos išaugo. Ilgesniojo laikotarpio įmonių obligacijų grąžos prognozės yra geresnės, palyginti su iki koronaviruso krizės buvusia padėtimi, nors, turint omenyje kovo mėnesį trumpą laiką prognozuotą didžiulę grąžą, jos prognozės šiuo metu akivaizdžiai sumenko.

Investuodami į fiksuotojo pajamingumo priemones, vis dar mieliau rinktumėmės įmonių nei palūkanų normos riziką. Šioje srityje daugiausiai dėmesio skiriame vietos rinkai, Šiaurės šalių bendrovėms, kurias gerai pažįstame ir kuriose įžvelgiame santykinai gero grąžos potencialo.

Centrinių bankų skatinamųjų priemonių poveikis Šiaurės šalių įmonių obligacijų rinkai buvo mažesnis nei žemyninės Europos dalies rinkoms. Į euro zonos vyriausybines obligacijas neinvestuojame dėl mažos jų grąžos ir vyriausybinės obligacijos sudaro labai nedidelę dalį mūsų fiksuotojo pajamingumo investicijų. Mūsų palūkanų normos rizika toliau yra vidutinė, nes manome, kad papildomą palūkanų riziką prisiimti šiuo metu neapsimoka.

Atsižvelgdami į kainų augimą, gegužę mes šiek-tiek subalansavome savo fiksuotojo pajamingumo investicijų profilį – sumažinome investicijų į rizikingas viso pasaulio didelio pajamingumo įmonių obligacijas lyginamąjį svorį ir atitinkamai padidinome investicijas į nerizikingas eurais denominuotas investicines obligacijas.

Akcijos – ne vienintelė galimybė investuoti

Investicijų rinkose plačiai kalbama, kad, palūkanų normoms nukritus, šiuo metu nėra daugiau į ką investuoti kaip tik į akcijas. Mūsų nuomone, toks požiūris yra pernelyg supaprastintas, nes po koronaviruso krizės formuojant tinkamai diversifikuotą investicijų portfelį, svarbų vaidmenį vaidina ne tik akcijos, bet ir alternatyviųjų klasių turtas.

Investuodami į alternatyviųjų klasių turtą, daugiausia dėmesio skiriame privačioms skolos priemonėms, nekilnojamojo turto plėtros projektams ir didelius pinigų srautus nešančiam turtui. Investuojant į privačias skolos priemones, atsiveria galimybių tolimojoje perspektyvoje gauti neblogos grąžos. Investuodami į nekilnojamąjį turtą, orientuojamės į portfelio valdytojus, kurie specializuojasi nekilnojamojo turto vystymo srityje, yra puikūs pirkėjai ir sugeba aktyviomis priemonėmis ištobulinti nekilnojamojo turto objektus. Į privačias kapitalo priemones investuojame išrankiai, dairomės individualių projektų, kuriuos įgyvendinti neskatina joks įsiskolinimas. Ilgalaikių investicijų turėtojams net ir esamoje aplinkoje rekomenduojama savo investicijas diversifikuoti, į jas įtraukiant ir alternatyviųjų klasių turto tam, kad iš nelikvidaus turto būtų galima gauti papildomos grąžos.


Similar articles