Rinkų apžvalga: Investicijų paskirstymo perspektyvos – istorija panaši, bet nesikartoja

allokaatio-maaliskuu-2020

Pastarojo laikotarpio kainų svyravimai vertybinių popierių ir palūkanų rinkose sukėlė finansinės krizės prisiminimus. Tokią paralelę lengvą išvesti turint omenyje rinkos svyravimų apimtis ir greitį. Tačiau šį kartą įvykiai pakryps visiškai kitokia kryptimi – kaip ten bebūtų, tinkamus sprendimus bus galima priimti tik apsišarvavus kantrybe ir sugebant sekti įvykių raidą.

Finansinę krizę sukėlė sumažėjęs pasitikėjimas finansine sistema. Šiuo metu vykstančio ekonominio ir rinkos sąmyšio laikotarpiu pasitikėjimas finansų sistema yra stabilesnis, nors daugelio finansinių priemonių kainų svyravimai buvo didesni. Sprendžiant pagal tai, kaip greitai tiek centriniai bankai, tiek vyriausybės pastarosiomis savaitėmis sureagavo į esamą padėtį, galima teigti, kad iš finansinės krizės yra pasimokyta. Dedamos visos pastangos užtikrinti pasitikėjimą finansine sistema ir jos tolesnį funkcionavimą.

Ekonomikos augimo perspektyvos sparčiai prastėja, centriniai bankai ir vyriausybės mėgina taisyti padėti

Koronaviruso epidemijos poveikis finansų rinkoms priklauso nuo priemonių, kurių bus imtasi siekiant užkirsti kelią viruso plitimui ar jį sulėtinti, bei nuo tokių priemonių įgyvendinimo trukmės. Galimą padėties raidą apsunkina tai, kad konkrečių bendrovių taikomos ir valstybinio lygmens priemonės, taip pat epidemijos trukmė yra kintami ir juos sunku prognozuoti.

Šiuo metu manoma, kad pasaulio ekonomika tikrąjį poveikį pajus antrąjį ketvirtį, o metams artėjant į pabaigą ekonomika turėtų atsigauti. Tačiau, kad tai įvyktų, kontrolės priemonės turi būti sėkmingos, o tai, kas vyksta Italijoje, neturėtų pasikartoti kitose šalyse. JAV reakcija į plintančią epidemiją ateinančiomis savaitėmis iš esmės lems pasaulio ekonomikos raidą. Tuo pačiu įsibėgėja prezidento rinkimai ir gali būti, kad šio proceso poveikis bus didesnis nei tikėtasi.

Siekdami sušvelninti ekonominį epidemijos poveikį finansų ir verslo sektoriams, centriniai bankai sumažino savo pagrindines palūkanų normas ir padidino pinigų atsargas. Epidemijai plintant, galima tikėtis naujų veiksmų. Pavienės šalys, tokios kaip Italija, Pietų Korėja, JAV ir Vokietija, paskelbė dar labiau didinsiančios vyriausybės išlaidas.

Epidemijos poveikis įmonių pelnui be abejo bus neigiamas, o iki balandžio pradžioje prasidedant antrajam ketvirčiui pasigirs ne vienas perspėjimas dėl pelno. Be sumažėjusios paklausos, didžiausia susirūpinimą kelia apyvartinio kapitalo pakankamumas ir refinansavimo galimybės ekonominės ir rinkos sumaišties metu. Iki koronaviruso epidemijos prognozuotas apie aštuonių procentų JAV bendrovių pelno augimas šiemet turėtų būti gerokai mažesnis. Kalbant apie Europą, visų metų pelno prognozės jau dabar yra neigiamos. Kol epidemijos mastai sumažės ir bus galima daryti tikslesnes ekonomines ir pelno prognozes, kapitalo rinkų kainų svyravimai tęsis toliau.

Sumažėjusios naftos kainos paskatino išpardavimą investicijų rinkose

OPEC šalims ir Rusijai nepasiekus susitarimo dėl gamybos apimčių mažinimo, kovo pradžioje naftos kainos staigiai krito. Saudo Arabija sureagavo į sutarties su Rusiją nutraukimą padidindama savo gamybos apimtis ir suteikdama kai kuriems klientams rinkos kainos nuolaidų. Teigiama, kad Saudo Arabijos sprendimas yra grindžiamas jos ketinimais priversti Rusiją sugrįžti prie derybų stalo. Tokį nesutarimą sukėlė sulėtėjęs naftos paklausos iš Azijos šalių augimas ir politinė įtampa tarp Saudo Arabijos ir Rusijos, įskaitant įtampą dėl konflikto Sirijoje.

Nors krentančios naftos kainos įprastomis aplinkybėmis būtų turėjusios teigiamą poveikį vartojimui, jį skatintų ir padėtų pažaboti infliaciją, kainų kritimui užsitęsus jo poveikis ekonomikai galėtų tapti neigiamas. Be kita ko, toks poveikis atsispindėtų įmonių obligacijų rinkoje, kurioje (ypač JAV didelės rizikos ir didelio pajamingumo obligacijų rinkoje) energetikos sektoriui tenka svarbus vaidmuo, o rinkos dalyviams kelia susirūpinimą tai, kad šioje rinkoje didėjant kredito sandorių skaičiui gali būti sutrikdytas ir kitų finansinių rinkų veikimas. Būtent minėtas veiksnys (kartu su nerimu dėl koronaviruso epidemijos – svarbiausiu šiuo metu visiems rūpimu klausimu) ir lėmė pastarojo laikotarpio rinkos svyravimus.

Pozicijas renkamės atidžiai

Mes dar iki 2020 m. atidžiai pasirinkome savo investicijų į akcijas pozicijas. Sudarant ekonomines ir pelno prognozes šiuo metu yra susiduriama su ypač dideliais neaiškumas, todėl savo portfelį toliau formuojame atsargiai. Metų pradžioje didžiausią susirūpinimą mums kėlė išaugusi akcijų vertė ir optimistinės pelno augimo prognozės. Dėl koronaviruso prasidėjęs ir sukrėtimą patyrusių naftos kainų toliau skatinamas kainų kritimas lėmė, kad akcijų vertė šiuo metu yra artimesnė jų istoriniam vidurkiui, o santykinis ilgalaikis akcijų patrauklumas yra didesnis.

Tačiau portfelį papildėme nedideliu kiekiu besivystančiųjų rinkų akcijų, tokiu būdu iki minimumo sumažindami poveikį portfelio rizikingumui. Prognozuojama, kad Kinijos pramonės gamyba pavasarį turėtų normalizuotis, o tai yra santykinai teigiamas dalykas besivystančiųjų rinkų akcijoms. Dėl JAV centrinio banko taikomų skatinamųjų priemonių kritus dolerio kursui, sumažėjo ir besivystančiųjų šalių ekonomikų finansavimo doleriais kaštai, be to, šis veiksnys turi teigiamos įtakos įmonių pelningumui. Akcijų vertė besivystančiosiose rinkose šiuo metu yra mažesnė nei vakarų rinkose.

TEKSTAS: Topias Kukkasniemi, Carolus Reincke


Similar articles