Rinkų apžvalga: Ar naujais metais derėtų laukti mažesnės grąžos?

allokaationakemys_tammikuu2020

Jeigu likusią metų dalį galėtumėte stebėti tik keletą rodiklių, o visa kita informacija jūsų nepasiektų, kokius rodiklius pasirinktumėte? Mūsų pasirinkimas būtų toks – centrinių bankų pinigų politiką, infliaciją ir bendrovių pelno augimą. Rinkimų metais pažadai didinti išlaidas ir mažinti mokesčius gali tapti itin populiarūs, todėl galbūt derėtų akį užmesti ir į prezidento Donaldo Trumpo paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“. Toliau pateikiame savo vertinimą, kaip šios temos atsispindės šių metų investicijų rinkos raidoje.

Ekonomikos augimo ir pinigų politikos balansavimas

Pagrindinis veiksnys, pernai skatinęs rinkos grąžos augimą, buvo radikalūs centrinių bankų pinigų politikos pokyčiai. Kuomet vos prieš metus rinkose buvo tikimasi, kad JAV centrinis bankas 2019 m. keturiais etapais padidins savo pagrindinę palūkanų normą, vietoje to bankas ją tris kartus sumažino. Panašiai ir Europos Centrinis bankas 2018 m. gruodį nutraukė savo obligacijų pirkimo programą, bet jau kovą pakeitė savo poziciją ir priėmė sprendimą 2019 m. rudenį programą atnaujinti. Dėl tokių radikalių politikos pokyčių akivaizdžiai sumažėjo rinkos normos, o tai turėjo teigiamos įtakos investicijų tiek į akcijas, tiek į obligacijas grąžai.

Manoma, kad šiais metais investicijų rinkų raidą lems du galimi scenarijai. Pagal pirmąjį, Kinijos ekonomikai augant, atsigaus ir pasaulio ekonomikos augimas, tačiau centriniai bankai griežtins savo toną ir sieks mažinti pinigines skatinamąsias priemones. Pagal antrąjį, pramonės veikla ir vartotojų sukuriama paklausa iš esmės nepadidės, o ekonomikos augimo tempai toliau bus lėti – tai reikš, kad centriniai bankai toliau laikysis ekspansinės, į paramą rinkai orientuotos pozicijos. Scenarijus, kad ekonomikos raida pasuks neigiama kryptimi, kol kas yra mažai tikėtinas.

Laikas skelbti paliaubas

Teigiamo ekonomikos augimo scenarijaus tikimybė išaugo JAV ir Kinijai sausį pasirašius pirmojo etapo prekybos susitarimą, kurį galima būtų vadinti savotišku ketinimų protokolu. Susitarimas dėl sudėtingiausių klausimų dar nėra pasiektas, o derybos tęsiamos. Tačiau pasirašyto susitarimo greičiausiai pakaks, turint omenyje Trumpo prezidentinę kampaniją. Nėra tikėtina, kad Trumpas norėtų pakenkti savo kampanijai iki rinkimų keldamas naujas bangas. Nuo afrikinio kiaulių maro kenčiančiai Kinijai paliaubos ir galimybė pirkti žemės ūkio prekes iš JAV be abejo taip pat būtų naudinga.

Sausio pabaigoje JK pasitrauks iš ES, tačiau šis procesas šiais metais neturėtų turėti didelės praktinės reikšmės ekonomikai. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris truks ne trumpiau kaip iki šių metų pabaigos, JK toliau dalyvaus vidaus rinkoje, todėl jai bus taikomi ES teisės aktų reikalavimai. Ministro pirmininko Johnsono tikslas yra šiais metais pasiekti susitarimą dėl naujos prekybos sutarties su ES – Europos Komisijos pirmininkas von der Leyenas jau yra įvertinęs šį tikslą kaip neįvykdomą.

Taigi, atrodo, kad politikos fronte neapibrėžtumo mažėja. Tačiau rizikos veiksnių visgi yra. Pavyzdžiui, susidaro įspūdis, kad rudenį suformuotas Italijos vyriausybės frontas byra ir ekspertai prognozuoja, kad pavasarį Italijoje turėtų įvykti nauji parlamentiniai rinkimai. Egzistuoja rizika, kad po galimų rinkimų suformuota vyriausybė laikysis laisvesnio požiūrio į deficito didinimą ir bus ne taip teigiamai nusiteikusi ES bendradarbiavimo atžvilgiu.

Infliacija kelia galvą

Kuriuo rinkos raidos keliu pasuksime, priklauso dar ir nuo to, kaip keisis infliacija – veiksnys, kuriam rinkos dalyviai šiuo metu skiria neįtikėtinai mažai dėmesio. Ekonomikos augimui smarkiai išaugus, veikiausiai paspartės ir infliacijos augimas, ypač JAV, kur nedarbas šiuo metu yra rekordiškai žemas, o darbo užmokesčio infliacija – nemaža. Sparčiai didėjant infliacijai, centriniai bankai turi mažiau erdvės manevruoti ir tokiu atveju investicijų kredito rizikos priemokos greičiausiai išaugtų. Todėl investuotojai turėtų stebėti tiek infliaciją, tiek infliacijos prognozių kaitą.

Prognozuojama mažesnė grąža nei pirmiau

Taigi, 2020 m. pagrindiniai aspektai iš esmės skiriasi nuo tų, kurie buvo 2019 m. Centrinių bankų pinigų politika jau nebe tokia griežta, tačiau numatoma, kad JAV centrinis bankas šiais metais turėtų dar kartą sumažinti palūkanų normą. Vis dėlto tai neįvyks, jei ekonomika ar infliacija ims augti. Naujasis Europos Centrinio banko vadovas Lagardas pradėjo įvairias centrinio banko strategines apžvalgas, taip pelnydamas laiko parengti pinigų politiką. Tačiau akivaizdžiai susiskaldžiusi valdyba malonių netikėtumų rinkoms greičiausiai nebus parengusi.

Todėl investuotojams rimtai rekomenduojama rengtis iš investicijų gauti labai mažas pajamas. Palūkanų normos lygis yra žemas ir greičiausiai yra linkęs kiek didėti. Atitinkamai, įmonių obligacijų kredito rizikos priemokos yra mažos. Rinkose vis dar yra patrauklių galimybių, tokių kaip Europos pirmaeilės paskolos, kurių kainoms radikalus centrinių bankų pozicijos pokytis turėjo mažesnės įtakos nei obligacijų kainoms. Dėl mažų palūkanų ir kredito rizikos priemokų, už papildomą palūkanų normos riziką gaunamas atlygis šiuo metu yra menkas. Mes daugiau dėmesio skiriame kintamosios normos obligacijoms ir siekiame, kad mūsų palūkanų normos rizika būtų maža.

Palūkanų smukimas netiesiogiai atsispindėjo ir akcijų rinkose. Palūkanų normoms krentant, akcijų rinkos tampa vis patrauklesnės dėl santykinės galimybės jose uždirbti pelno. Pernai įvykusį vertybinių popierių kainų šuolį iš esmės galima paaiškinti išaugusiais vertės veiksniais, kai bendrovių pajamų augimo tempas ir toliau buvo mažesnis nei vidutinis.

Panašiai ir akcijų rinkose išaugusios vertės reiškia, kad šiais metais prognozuojama gerokai mažesnė grąža nei pernai. Pajamų augimo kitimas vaidina lemiamą vaidmenį, tuo tarpu, kai vertės veiksnių didėjimas dėl mažėjančių palūkanų normų vertybinių popierių kainų augimo greičiausiai nesukels. Tačiau šiuo metu analitikai prognozuoja, kad bendrovių pajamos per metus turėtų išaugti maždaug dešimčia procentų, nors ši prognozė greičiausiai pasirodys esanti pernelyg optimistinė. Manoma, kad esamu laikotarpiu, kai skelbiamos 2019 m. ketvirto ketvirčio pelno ataskaitos, prognozės turėtų būti koreguojamos į neigiamą pusę. Nepaisant to, dėl pajamų iš palūkanų investicijos į akcijas atrodo patraukliai, tačiau nėra priežasčių nusiteikti pernelyg optimistiškai. Pastaruoju metu savo akcijų rizikos nedidinome.

Pagal geriausią scenarijų, esant ekonomikos augimo ir pinigų politikos pusiausvyrai, egzistuos visos teigiamos investicijų rinkos aplinkos dedamosios. Idealiu atveju, ekonomikos augimas kiek paspartėtų, o tai lemtų bendrovių pajamų augimą, tačiau augimas nebūtų pernelyg didelis, kad centriniai bankai nuspręstų toliau taikyti savo ekspansines priemones. Kaip ten bebūtų, toks ekonomikos augimo ir pinigų politikos balansavimas yra delikatus reikalas.

Paskirstymo prognozė

Paskirstymo prognozė

TEKSTAS: Topias Kukkasniemi, Carolus Reincke


Similar articles