Platesnio masto solidarumo rinkliava – galiausiai kažkas turės sumokėti

huhtikuun-sijoittamisen-blogi

Dabartinė pandemijos sukelta krizė iš esmės pakeis pasaulio ekonomiką. Staiga prasidėjęs viso pasaulio šalių ekonomikos sąstingis yra beprecedentis. Žmonija pirmą kartą naujausiųjų laikų istorijoje susiduria su tokio pobūdžio ir masto pandemija. Iš nuosmukio išbristi bus sunku. Bendrovės „Mandatum Life“ fiksuotojo pajamingumo investicijų skyriaus vadovas Juhanis Lehtonenas dalijasi mintimis, kas mokės rinkliavą.

Smūgis ekonomikai yra didžiulis: bendrai prognozuojama, kad dabar pats laikas mažinti išlaidas, o naujausiose TVF prognozėse, be kita ko, teigiama, kad šiais metais pasaulio ekonomika sumažės 3 procentiniais punktais, o 2021 m., ekonomikos aktyvumui stabilizavusis, vėl išaugs 5,8 proc. Kita vertus, JAV BVP šiemet turėtų nukristi 5,9 proc., o kitąmet išaugti 4,7 proc. Euro zonoje šiemet atitinkamai prognozuojamas 7,5 proc. nuosmukis ir 4,7 proc. augimas kitais metais. Visos šios prognozės kelia daugybę abejonių.

Šalys ir centriniai bankai turėjo imtis operatyvių veiksmų susidariusiai padėčiai taisyti. Fiskalinė politika buvo pagyvinta ir dabar aiškiai skiriasi nuo galiojusios pastaraisiais metais. Europoje net Vokietija skubiai atsisakė užmojų turėti perteklinį valstybės biudžetą ir vietoje to parengė skatinamųjų priemonių paketą, kuriame valstybės formuojama paklausa sudarys iki 50 proc. nacionalinio BVP.

Visos euro zonos šalys ėmė gaivinti ir naudoti į bedarbius ir verslą orientuotus paramos paketus. Laikrodžiui tiksint, turėtų atsirasti galimybė atšaukti reikalavimą gyventojams būti namuose. Svarbi kiekviena diena, savaitė ir mėnuo.

Svarstant palūkanų normų krizės galimybes, vertinama ir visos euro zonos ateitis

Iki palūkanų normų krizės, visos euro zonos valstybės turėjo galimybę dalyvauti vyriausybinių obligacijų rinkoje, todėl investuotojai noriai skolino pinigus. Net Graikija dalyvavo šiame procese. Dabar viskas pakrypo kita kryptimi. Europoje karštai diskutuojama apie vadinamąsias koronaviruso obligacijas. Tai bendrai užtikrinamos visoms euro zonos šalims skirtos obligacijos, kurias leidžia euro zonos institucijos.

Pagrindinė solidarumo problema yra susijusi tiek su ekonominiais, tiek su politiniais veiksniais. Ši istorija – neeilinė, kadangi ES šalys iš esmės skiriasi savo mokesčių sistemomis, noru ir gebėjimu mokėti mokesčius ir sugebėjimu grąžinti paskolas. Kai kurios ES šalys nebuvo nusiteikusios vadovautis solidarumo principu, todėl ES vyko įtemptos derybos. Prieš koronaviruso obligacijas yra Vokietija, Nyderlandai, Austrija ir Suomija. Už solidarumą pasisako Italija, Ispanija, Prancūzija, Portugalija, Belgija, Liuksemburgas, Airija, Graikija ir Slovėnija.

Savo ruožtu, Europos stabilumo mechanizmo (ESM) paramai yra taikoma griežta centrinės valdžios kontrolė ir ekonominio sureguliavimo programos. Todėl galima tikėtis, kad pietų Europos šalys gali imtis atkakliai priešintis Briuselio politikai – tą jau galima buvo stebėti Graikijos krizės metu. Problema vis dar yra tai, kad ilgalaikis Italijos įsiskolinimas užkerta kelią iš esmės didinti šiam kortų nameliui suteiktų paskolų sumą. Italijos vyriausybės skolos ir BVP santykis nuo 2013 m. buvo didesnis nei 130 proc. Dabar jis darosi dar didesnis, kadangi prognozuojama, jog BVP šiais metais turėtų sumažėti 10 proc. Kita vertus, Italijos valstybės biudžeto deficitas šiais metais turėtų padidėti maždaug 7 proc. ir dalį jo taip pat teks finansuoti.

Tačiau šiokių tokių veiksmų jau yra imtasi.

Euro zonos šalys priėmė sprendimą pristatyti vadinamąją Paramos nedarbo rizikai krizės metu švelninti (angl. Support to Mitigate Unemployment Risks in an Emergency, SURE) programą. Tai 100 mlrd. eurų vertės programa, pagal kurią Komisija iš būsimų ES biudžetų skolinsis lėšas, skirtas kovoti su nedarbu euro zonoje.

Jei leisime stabiliai dirbančioms bendrovėms konkuruoti dėl likvidumo, ekonomikos pagyvėjimas gerokai užsitęs

Buvo pasitelkta ir „sunkioji artilerija“ – Europos centrinis bankas savo balanse jau kuris laikas kaupė vyriausybines obligacijas. Naujoji Kritinių pirkimų pandemijos atveju programa (angl. Pandemic Emergency Purchase Program, PEPP) buvo pakoreguota, kad vyriausybinių obligacijų nebereikėtų skirstyti pagal šalis. Taigi, dėl to tampa įmanoma nupirkti daugiau Italijos ir Ispanijos paskolų.

Neišvengiamai buvo kalbama ir apie teigiamą euro zonos vyriausybinių obligacijų poveikį centrinių bankų balansui. Buvo pasiūlyta panaikinti kai kurias ECB turimas paskolas – tai būtų daroma proporcingai vadinamajam kapitalo raktui. Dėl to atsirastų daugiau galimybių finansuoti šią palūkanų normų krizę. Vėlgi, yra aišku, kad pagrindinė euro problema yra (ir jau ilgą laiką buvo) susijusi su Italija. Balanse esančių įmonių paskolų klausimu kol kas diskutuota nebuvo. Buvo užsiminta ir apie „pinigai iš sraigtasparnio“ (angl. helicopter money). JAV, Japonijos ir Honkongo valdžia jau yra pradėjusi mokėti tiesiogines išmokas gyventojams.

Ar jums patiktų, jei į jūsų rankas iš dangaus nukristų 1 000 eurų?

Gairės dar nėra paruoštos, bet jau aišku, kam bus pateikta sąskaita

Po finansinės krizės (2008–2009 m.) ir vėliau prasidėjusios euro krizės (2011–2012 m.) euro zonoje buvo parengti mechanizmai, kurie turėtų padėti izoliuoti įvairias problemas, kol bus derinamos priemonės joms išspręsti. Šiuo metu koronaviruso krizei spręsti tokių priemonių ar gairių kol kas nėra.

Savaime suprantama, kol krizė sparčiai progresuoja, visų įmanomų veiksmų ekonomikai paremti būtina imtis nedelsiant. Jei leisime stabiliai dirbančioms bendrovėms konkuruoti dėl likvidumo, ekonomikos pagyvėjimas gerokai užsitęs. Todėl suprantama, kad šiuo metu įvairiais aspektais plačiai analizuojamos visos turimos priemonės.

Vertinant objektyviai, šiai palūkanų normų krizei tebevykstant ir jai pasibaigus kiekviena euro zonos šalis kalba ir kalbės apie finansavimą ir praktinę krizės reikšmę, taip pat apie teigiamus ir neigiamus tolesnės euro zonos raidos aspektus. Taip jau yra – galiausiai kažkam tenka mokėti. Ir tas kažkas yra visi euro zonos piliečiai, kurie šią sąskaitą apmokės per išaugusius mokesčius ir kainas, už tai gaudami galimai prastesnės kokybės paslaugas.

JUHANI LEHTONEN


Similar articles