Pirmą ketvirtį finansų rinkos išbandė investuotojų nervus – laimi nesiblaškantys ir papildantys savo investicinius portfelius

Naujųjų investicinių metų pradžia buvo kupina sąmyšio – prasidėjus 2016 m., staigiai krito kainos praktiškai viso pasaulio vertybinių popierių rinkose. Akcijų, įmonių obligacijų, žaliavų ir kitokių rizikingesnių turto klasių kainos metų pradžioje mažėjo. Vasario viduryje Europoje buvo stebimi itin dideli kainų svyravimai, ypač bankininkystės sektoriuje. Didelį vertybinių popierių kainų nepastovumą lėmė krentantis Kinijos valiutos kursas, nuosaikesnės prognozės dėl šios šalies augimo, JAV ekonomikos sulėtėjimas 2015 m. pabaigoje, bendrovių pelno sezono pradžia ir sumažėjusios žaliavų kainos. Kita priežastis buvo ta, kad naftą eksportuojančios šalys turėjo subalansuoti savo biudžetus ir daugelis jų prognozuoja, kad naftos kaina sieks 50 JAV dolerių už barelį. Todėl nepriklausomi tokių šalių fondai turėjo parduoti dalį savo turto, kad apsirūpintų pinigais.

Akcijų rinkoms pavyko kompensuoti daugiau kovo mėnesį patirtų nuostolių. Be to, kalbant apie fiksuotojo pajamingumo priemones, itin vertinamos buvo įmonių obligacijos, kurių paklausa ypač išaugo, ECB priėmus naujausią skatinamųjų priemonių paketą.

Kovo mėnesį įvykusiame posėdyje, kurio metu buvo nagrinėjami palūkanų normos klausimai, Europos Centrinis bankas priėmė papildomų skatinamųjų priemonių.
Kokybinio lengvinimo programa buvo išplėsta – vieno mėnesio įsigijimų suma buvo padidinta 20 mlrd. eurų iki 80 mlrd. eurų, dabar į ją yra įtrauktos ir nefinansinio sektoriaus įmonių obligacijos. Ši žinia ne be priežasties davė postūmį Europos įmonių obligacijų rinkai, o dėl visuotinio rizikos apetito įmonių obligacijų priemokos dėl kredito rizikos sumažėjo visame pasaulyje. Be to, ECB sumažino savo indėlių kredito linijos normą iki -0,4 % ir paskelbė planus atlikti keletą ilgalaikio refinansavimo operacijų (TLTRO II), suteiksiančių bankams galimybę kas ketvirtį gauti itin pigių paskolų (kurių palūkanų norma netgi gali būti neigiama) tikrajai ekonomikai finansuoti. ECB taip pat paaiškino suprantąs žalingą šalutinį neigiamų palūkanų poveikį bankų sektoriui ir pranešė, kad papildomos priemonės pinigų politikai skatinti bus grindžiamos panašaus tipo netradiciniais metodais, o ne tolimesniu bazinės palūkanų normos mažinimu. Taigi, saugaus prieglobsčio šalių trumpesnio termino vyriausybinių obligacijų palūkanų normos šiuo etapu dar labiau nesumažėjo – priešingai, palūkanų normų lygis šiek tiek pakilo, o Vokietijos 2 metų termino obligacijų palūkanos kovo gale sudarė -0,48 %. Mūsų vertinimu, įmonių obligacijos šiuo metu turi didelį potencialą atnešti pelno, ypač fiksuotojo pajamingumo rinkoje.

Pagrindiniai akcijų rinkų indeksai kilo, ypač JAV. Indeksas „Dow Jones“ (+7,22 %, +2,2 % doleriais nuo metų pradžios) pralenkė indeksą „S&P 500“, tačiau kovo mėnesį nukritus dolerio kursui, skirtumai tarp doleriais ir eurais denominuotų indeksų pranyko. Europoje indeksas „Euro Stoxx 50“ (be kitų indeksų) ir Suomijos rinkų rezultatai pralenkė plataus masto indeksą „Stoxx 600“. Prasidėjus dividendų sezonui, toliau bus skiriama daug dėmesio geram dividendų pajamingumui – indekso „OMX Helsinki“ 12 mėnesių būsimo dividendų pajamingumo rodiklis sudaro 4,5 %, Europinio indekso „Stoxx 600“ – 3,9 %. Pasibaigus praėjusių metų pajamų ataskaitiniam laikotarpiui, kovo pabaigoje rinkas pasiekė labai nedaug naujos bendrovių informacijos, tačiau pajamų prognozės rinkose buvo vis tiek šiek tiek sumažintos. Šiuo metu Europoje prognozuojamas vos +2,2 % pajamų augimas („Stoxx 600“), indeksas „S&P 500“ turėtų padidėti 1,6 %. Kovą pajamų prognozės labiausiai buvo sumažintos Jungtinėje Karalystėje – manoma, kad šioje šalyje pajamos šiemet turėtų sumažėti 3,9 %.

Tačiau kitų metų rinkos prognozės yra labai optimistinės – manoma, kad Europoje pajamos turėtų išaugti net 12,7 % („Stoxx 600“), Jungtinėse Valstijose – 13,6 % („S&P 500“). Mūsų nuomone, šios prognozės yra pernelyg optimistinės ir ilgainiui bus koreguojamos. Tuo pat metu svarbu atkreipti dėmesį, kad šių metų pajamų prognozės jau buvo smarkiai sumažintos. Žinoma, jeigu tikrosiose ekonomikose netikėtai prasidėtų staigus nuosmukis, pajamų prognozės netektų pagrindo; kadangi bendroji ekonominė padėtis yra teigiama, manome, jog egzistuoja tokia galimybė, kad pavasarį ir vasarą pajamų prognozės būtų kiek pagerintos. Naujausi PMI (pirkimo vadybininkų indeksų) duomenys rodo, kad šiuo metu tiek JAV, tiek Europoje esame aukščiau nei 50 punktų (51,8 JAV ir 51,4 Europoje), o tai reiškia spartėjančius veiklos tempus ir tai, kad šiuo metu bendroji atmosfera yra teigiama. Dėl akcijų rinkose kylančių kainų šiek tiek padidėjo ir pagrindinių indeksų kainos ir pelno vienai akcijai (P / E rodiklio) vertės („Stoxx 600“ – 14,8 kartų, „S&P 500“ – 16,6 kartų), todėl įgytas pagreitis turėtų tvirtesnį pagrindą, jeigu būtų padidintos ir šių metų pajamų prognozės rinkose. BVP dydžiai iš esmės koreguoti nebuvo: rinkose prognozuojama, kad šiais metais šio rodiklio augimas euro zonoje sudarys 1,5 %, o kitais metais – 1,6 %. Prognozuojama, kad JAV BVP atitinkamai augs 2,1 % ir 2,3 %.

Mes manome, kad akcijų rinkų ilgesniojo (6–9 mėnesių) laikotarpio prognozės bus palankios, ypač turint omenyje nerizikingas palūkanas, kurių norma atsidūrė žemiau nulio ribos.

Kovo mėnesį toliau augo žaliavų kainos, tačiau mėnesio gale jų augimas išsilygino. Naftos barelio kaina išaugo 47 % (WTI), lyginant su žemiausiais vasario rodikliais, ir dėl to naftos sektoriaus bendrovių padėtis kiek stabilizavosi. OPEC yra ne itin noriai nusiteikusi mažinti gamybos apimtis, atsižvelgdama į pastarojo laikotarpio naujienas, o tai reiškia, kad naftos kaina ir toliau turėtų išlikti tokia pat nestabili, kaip metų pradžioje. Žvelgiant plačiau, staigus Kinijos ekonomikos augimo pertrūkis turėjo įtakos ir žaliavų rinkoms – tai reiškia, kad žaliavų kainos priklausys nuo aiškesnių augimo prognozių (manoma, kad šiais metais Kinijos BVP augimas turėtų pasiekti 6,5 %).

Ateitis

Tuo tarpu, kai ECB ką tik pristatė rinkoms informacijos apie naujų, rimtesnių skatinamųjų priemonių paketą, Federalinė rezervų sistema (JAV centrinis bankas) siunčia žinutes apie tai, kada planuojama padidinti palūkanų normas. Naujausiomis iš Federalinės rezervų sistemos gautomis žiniomis, palūkanų normos bus didinamos gerokai mažiau nei planuota 2016 m. pradžioje. Šiuo metu rinkose prognozuojama, kad tikimybė, jog birželį bus 0,25 % padidintos palūkanų normos, tėra 25 % ir net kalbant apie metų pabaigą ji tesiekia 62 %.

Triukšmas dėl praėjusių metų pajamų ataskaitų jau baigėsi, o rinkose užfiksuotas ženklus pajamų prognozių sumažėjimas. Tačiau prognozuojama, kad antruoju ketvirčiu bus stebimas tam tikras su išoriniais veiksniais susijęs nepastovumas, kadangi Europa ruošis Jungtinės Karalystės referendumui dėl pasitraukimo iš ES, kuris turėtų įvykti birželio 23 d. Be to, vasarą Graikija vėl garsiau prabils apie sėkmingai vykdomą skolinimosi programą, o iš kitos pusės, rinkose bus bandoma numatyti, kada JAV centrinis bankas padidins palūkanų normas. Tačiau, žiūrint toliau į ateitį, bendrosios akcijų rinkų perspektyvos vis dar yra konstruktyvios. Pajamų augimo prognozės yra teigiamos, nerizikingų palūkanų norma yra neigiama (didžiojoje Europos dalyje) arba kiek didesnė nei nulinė (JAV), dividendų pajamingumo lygis vis dar yra geras (maždaug 4 % Europoje), o įmonės vis dar aktyviai vykdo susijungimo ir įsigijimo sandorius. Ypač daug įsigijimo sandorių Vakarų rinkose įvykdė Kinijos bendrovės ir investuotojai. Apskritai, manoma, kad įmonių įsigijimo ir susijungimo sandorių skaičius ateinančiais ketvirčiais turėtų būti nemažas, kadangi bendrovių vidinio augimo tempai yra pakankamai lėti. Tuo pačiu dėl žemų palūkanų ir galimybių dalyvauti obligacijų rinkose susijungimo ir įsigijimo sandorių vaidmuo didinant bendrovių apyvartą tik stiprės.

Pirmąjį ketvirtį buvo kiek sumažintos BVP augimo prognozės, tačiau, žvelgiant plačiai, augimo rodikliai yra neblogi. Tikimasi, kad euro zonos šalyse BVP augimas šiais metais pasieks 1,5 %, o kitais – 1,6 % (tam teigiamos įtakos turės ECB), JAV – atitinkamai 2,1 % ir 2,3 %. Kinijos augimo prognozės pačioje metų pradžioje nustelbė įvykius akcijų rinkose, ir šiuo metu manoma, kad Kinijos ekonomika turėtų išaugti 6,5 %. Jei taip nutiktų, tai reikštų, kad pasaulio ekonomika pasipildytų 1 270 mlrd. eurų, o tai akivaizdžiai yra didžiausias vienos šalies pridėtinės vertės indėlis į pasaulio ekonomikos augimą (lyginant su 2,1 % JAV BVP augimu, sukūrusiu 380 mlrd. eurų pridėtinę vertę).


Similar articles