Paskutinių keturių mėnesių rinkų apžvalga

Gegužė pasaulinėms finansų rinkoms buvo palyginti palankus mėnuo, o artėjant birželiui, rizikingų kategorijų turtovertė kiek padidėjo. Vertybinių popierių kainos Europoje išaugo maždaug 2,5 proc., o JAV indeksas „S&P 500“ taip pat padidėjo maždaug 2 proc. Padėtis besivystančiose rinkose su Brazilija priešakyje buvo problemiškesnė (-10 proc.). Todėl rinkose daugiausiai dėmesio skiriama pavieniams pastarojo laikotarpio įvykiams, susijusiems su tokiais esminiais dalykais, kaip Jungtinės Karalystės (JK) referendumas dėl pasitraukimo iš Europos Sąjungos „Brexit“ ir numatomas JAV centrinio banko palūkanų normų padidinimo laikas.

Vokietijos vyriausybės 10 metų obligacijų palūkanų norma gegužės gale siekė 0,12 proc. (visų laikų prasčiausiasrodiklis – 0,07 proc.). Trumpesnio termino Vokietijos vyriausybės obligacijų pajamingumas yra neigiamas.

Kaip tikėtasi, bendrovės veiksmingai išnaudojo  laiką po pirmojo ketvirčio pelno ataskaitų pristatyti rinkoms naujų obligacijų, kol neatėjo birželis ir nesumažėjo investuotojų noras rizikuoti. Europos centriniam bankui (ECB) paskelbus planus kokybinio lengvinimo programos plėtros kontekste imti supirkinėti įmonių obligacijas, didžioji dalis naujų emisijų buvo pirkte išpirktos. Tai paskatino antrines ir pirmines įmonių obligacijų rinkas atkusti po vasarį įvykusio sąstingio. Kalbėdamas apie birželio pradžioje priimtą sprendimą dėl palūkanų normų, ECB vėl pakartojo ketinąs dar ilgą laiką vykdyti savo skatinamąją pinigų politiką ir kad nėra priežasties keisti ilgalaikį 2 proc. infliacijos planinį rodiklį.

Kaip buvo manyta, svarbiausiu įvykiu birželį tapo Jungtinės Karalystės referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje. Referendumo rezultatai nepateisino rinkų ir bendrovės „Mandatum Life“ lūkesčių – britai nubalsavo pasitraukti iš ES. Iš karto po referendumo Jungtinėje Karalystėje susidaręs politinis vakuumas akivaizdžiai tapo neigiamu veiksniu, tačiau birželio pabaigoje didelės rizikos rinkose užfiksuotas spartus pagyvėjimas reiškia, kad rinkų dalyviai tiki, jog galima pasiekti konstruktyvų šios padėties sprendimą. Joninių išvakarėse akcijų rinkos smuko, tokiu būdu atsverdamos didelę dalį birželio pabaigoje patirtų nuostolių.

Referendumo „Brexit“ poveikis tikrajai ekonomikai iš esmės priklausys nuo derybų proceso eigos ir rezultatų, tačiau derėtų atminti, kad visas pasitraukimo procesas greičiausiai truks dvejus – trejus metus. Jeigu, be kitokių dalykų, dėl neaiškumų investuotojai sustabdys investicijas arba puls atsiimti investuotas lėšas ir bendra Didžiosios Britanijos finansinė padėtis susilpnės, gali būti, kad tuo laikotarpiu sumažės Britanijos BVP (maždaug 3–5 proc.). Prekybos deficitas ir taip sudaro net 7 proc. BVP.

Po to, kai buvo paskelbti referendumo „Brexit“ rezultatai, vyriausybinių obligacijų palūkanos normos išaugo Pietų Europos šalyse, tačiau ženkliai sumažėjo centrinėje Europos dalyje. Vokietijos vyriausybės 10 metų obligacijų palūkanų norma vidurvasarį nukrito iki -0,14 proc. Kalbant apie įmonių obligacijas, priemokos dėl kredito rizikos Europoje kiek išaugo, tačiau ne iki tokio lygio, koks buvo užfiksuotas šių metų vasarį – šiuo požiūriu rinkos reakciją sušvelnino birželį pristatyta ECB balanso programa, be kitokių dalykų, orientuota ir į įmonių obligacijas.

Įvykus referendumui „Brexit“, didžiausias vertybinių popierių išpardavimas akcijų rinkose užfiksuotas Europos finansų sektoriuje, nuo jo labiausiai nukentėjo Italijos bankai. Šiuo metu audringai diskutuojama dėl galimybių sustiprinti Italijos bankų kapitalizacijos rodiklius viešosiomis lėšomis ir didžiosios Europos šalys nenorėtų dėl to daryti kokių nors išimčių. Atrodo, kad ECB pradeda veikti – savo kokybinio lengvinimo programoje jis turėtų sušvelninti pagrindines kapitalo taisykles, tokiu būdu sukurdamas daugiau galimybių pirkti, pavyzdžiui, Italijos vyriausybės obligacijas. Dėl to šios šalies bankininkystės sektoriuje atsirastų papildomo kapitalo ir būtų laikinai paskatinta jo veikla.

Jungtinei Karalystei priėmus sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos, rizikingų kategorijų turto vertė iš pradžių sumažėjo, kaip rinkose ir buvo tikėtasi. Tačiau po pradinio šoko akcijų ir itin rizikingų įmonių obligacijų vertė vėl išaugo netikėtai sparčiai. Po referendumo „Brexit“ nukritusios akcijų kainos vėl pasiekė buvusį lygį, o pagrindiniai JAV indeksai išaugo iki neregėtų aukštumų. Nors 2016 m. prognozuojamas nulinis ar netgi neigiamas pelnas, liepą akcijų rinkų vertė kiek išaugo. Kol kas antrojo ketvirčio pajamų laikotarpiu nepasitaikė jokių reikšmingų naujienų: bendrovių paskelbtos ataskaitos atitiko prognozes. JAV bendrovių pajamos nebuvo tokios prastos, kaip nuogąstauta; be to, priešingai nei buvo tikėtasi, jokių esminių su konkrečia pramonės šaka susijusių nusivylimų nebuvo patirta ir Europoje. Šiuo metu prognozuojama, kad indeksą „S&P 500“ sudarančių bendrovių pajamų augimo tempai 2016 m. tesudarys +0,5 proc., tačiau manoma, kad kitais metais pajamos augs sparčiai – net 13 proc. Europoje prognozuojama, kad 2016 m. pajamos sumažės 1,4 proc., 2017 m. – išaugs 13,4 proc.

Akivaizdu, kad 2017 m. sudarytos prognozės rudenį bus pablogintos, ypač kadangi europinės bendrovės ims geriau suvokti tikrąjį referendumo „Brexit“ poveikį, kuris atsispindės jų ataskaitose. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje smarkiai sumažėjo tik vartotojų ir verslo pasitikėjimo rodikliai. Tačiau besivystančiose rinkose pajamų augimas buvo teigiamas – prognozuojama, kad „MSCI“ besivystančių šalių indeksą sudarančių bendrovių pajamos išaugs 6,5 proc. Kitais metais prognozuojant 13 proc. pajamų augimą, į besivystančių rinkų vertybinių popierių biržas pasipylė vis gausesni fondų iš pasaulinių akcijų rinkų srautai. Vertės rodikliai šiose šalyse yra akivaizdžiai mažesni nei vakaruose, o investuotojų norą pirkti skatina pagreitis, kurį sukėlė palankios pajamų augimo prognozės.


Similar articles