Oportunistai galvoja savo galva

Sampo-1

Investavimas yra žmonių veikla, o ne tikslusis mokslas.
Žinodami tai, sėkmingai veikiantys investuotojai tampa oportunistais.

Helsinkio kavinėje sėdi atsipalaidavęs vyras, kurio sprendimai yra susiję su 20 mlrd. eurų vertės investiciniais portfeliais. Įmonės „Sampo“ Investicijų paskirstymo strategijos skyriaus vadovas Ville Talasmäki bei jo komanda dirba už kelių kvartalų nuo čia ir valdo „Sampo“ patronuojančiosios bendrovės bei „Mandatum Life” ir ,,If P&C Insurance“ dukterinių  bendrovių turtą.

O štai finansų profesorius Matti Suominen savo knygas ir dokumentus laiko Aalto universiteto Töölö miestelio „Chydenia“ pastato biure, tačiau jis pats nuolatos ten nesėdi. Atvirkščiai, jis gali būti Šveicarijoje ir skaityti paskaitą apie prekybą pasinaudojant palūkanų normų skirtumais strategijos rizikas valiutų rinkose.

„Prekybos pasinaudojant palūkanų normų skirtumais strategija reiškia skolinimąsi iš žemų palūkanų rinkų, tokių kaip euro zona, ir investavimą skirtingomis valiutomis į aukštų palūkanų rinkas, tokias kaip Indija,“ aiškina M. Suominen. M. Suominen yra vienas sėkmingiausių finansų srities mokslininkų Suomijoje. Prieš pradėdamas dirbti Aalto universitete, jis studijavo Vartono ir INSEAD verslo mokyklose.

M. Suominen ir V. Talasmäki dirba institucinių investuotojų pasaulyje, tačiau mažesnius portfelius turintys investuotojai taip pat gauna naudos iš jų talento.

Jų abiejų paprašėme paaiškinti pagrindinius sėkmingo investavimo filosofijos principus. „Kai kurie investuotojai susikuria sudėtingus matematinius investavimo modelius. Tačiau investavimas nėra mokslas, tai yra žmonių bendravimo rezultatas. Stengiamės rasti investicijas su sveika rizikos ir grąžos pusiausvyra“, sako V. Talasmäki.

Pagrindinės kryptys – naujomis spalvomis

„Sampo“ įmonė įsteigta 1909 m., ir nuo tada ji perėjo įvairius etapus: pirko ir pardavė savo dalis, keitė statusą iš draudimo įmonės į banką, o dabar tapo nepriklausomų įmonių savininke.

Ville Talasmäki mano, kad oportunizmas kaip, gebėjimas išnaudoti galimybes, jau daugelį metų yra „Sampo“ filosofija.

„Kai tik turėdavome viziją, niekada nebijodavome ją įgyvendinti“, sako V. Talasmäki. „Prisiminkime 1990-uosius, kai „Sampo“ gavo didelę grąžą iš „Nokia“ akcijų. Jeigu savo portfelį būtume formavę vadovaudamiesi šiuolaikine teorija, būtumėm pardavę „Nokia“ akcijas per anksti, kadangi įmonės svoris portfelyje labai padidėjo. Tačiau dešimtmečio pabaigoje „Sampo“ turėjo didelį „Nokia“ akcijų paketą, todėl mes pardavėme jį už labai gerą kainą.“

Pagal šiuolaikinę portfelio teoriją investuotojams rekomenduojama nuspręsti dėl vertybinių popierių ir akcijų svorio pagal rizikos lygį ir valstybės ekonomikos padėtį. Riziką galima valdyti diversifikuojant tarp palūkanų ir akcijų rinkų bei taikant geografinį diversifikavimą. Pagal šią teoriją teigiama, kad rinkos teisingai įvertina investicijas, kadangi investuotojai elgiasi apdairiai.

Profesorius M. Suominen patvirtina, kad ši teorija įgavo naujų spalvų ir akademiniuose sluoksniuose.

„Kai tik turėdavome viziją, niekada nebijodavome ją įgyvendinti“

„10-to dešimtmečio pabaigoje vis dar buvo tvirtai tikima, kad rinkos yra veiksmingos ir, kad pasyvus, indeksu paremtas investavimas visuomet pasiteisina. Tačiau realiame pasaulyje investuotojai turi savo ribas, o informacija dažnai nepakankamai greitai pasiekia rinkas. Todėl numatoma grąža ir rizika laikui bėgant gali kisti.“

Mokslas iš lėto, bet stabiliai sugebėjo nustatyti keletą investicijų grąžos anomalijų arba išimčių, prieštaraujančių veiksmingos rinkos teorijai. Šiandien yra atlikta šimtai tokių tyrimų. Sistemiškiausios nustatytos anomalijos yra vadinamos rizikos veiksniais.

„Pirmoji išvada buvo ta, kad mažos kapitalizacijos įmonių akcijų grąža yra didesnė už didelės kapitalizacijos akcijų grąžą. Po to buvo nustatyta, kad vertingos akcijos uždirba didesnę grąžą, kurią netrukus papildo impulsas, likvidumo priedas ir kokybė“, aiškina M. Suominen.

Rinkos iškraipymus paprastai sukelia žmogaus elgesys. Tarkime, lėtas „Nokia“ akcijų kilimas 2000-siais yra geras impulso pavyzdys – užsienio investuotojai tik po kurio laiko pasirinko „Nokia“. Kitas grąžą veikiantis reiškinys, į kurį atkreipė dėmesį M. Suominen, yra investuotojų įprotis vengti geografinio diversifikavimo. Atrodo, kad saugiau investuoti į žinomas rinkas, nors pernelyg didelė koncentracija padidina riziką.

„Visame pasaulyje investicijos yra koncentruojamos į pažangių ekonomikų akcijas ir paskolas; todėl besivystančios rinkos siūlo patrauklią grąžą lyginant su jų rizika.“

„Lėti“ pinigai nepanikuoja

Metams bėgant „Sampo“ pasinaudojo rizikos ir grąžos svyravimais. Priešingai negu galėtų atrodyti, toks požiūris reikalauja kantrybės ir atkaklumo.

„Mes turime ilgalaikę perspektyvą. Investuojame pinigus taip, kad niekas negalėtų netikėtai arba skubiai pareikalauti iš mūsų įvykdyti įsipareigojimus“, sako V.Talasmäki.

Dėl to „Sampo“ skiriasi nuo kitų investicinių fondų, kur investuotojai gali bet kuriuo metu atsiimti savo investicijas, o portfelio valdytojai privalo parduoti.

JAV prezidento rinkimai ir JK „Brexitas“ sukėlė įtampą, spekuliacijas ir triukšmą rinkoje. Ar palūkanų normos kils, kaip reaguos akcijų rinkos, ar mums reikėtų pirkti, ar parduoti?

„Mes nesiėmėme ypatingų priemonių dėl šių įvykių praėjusiais metais, tiesiog išlaikėme tai, ką turėjome. Abu įvykiai sukėlė nedidelį žagsulį rinkose. Po „Brexito“ atsirado 1–2 dienų proga pirkti, o po JAV prezidento rinkimų tokia galimybė susidarė 2 valandoms“, sako V. Talasmäki.

Dėl pakankamo mokumo „Sampo“ investavimo komanda gali išlikti rami netgi rinkoms svyruojant. „Kad išgyventum didesnių svyravimų laikotarpius, reikia turėti pakankamai akcinio kapitalo. Iš tiesų, norėčiau, kad būtų daugiau svyravimų, kadangi tuomet gali būti tinkamas laikas pirkti.“

Tuomet į ką turėtų reaguoti ilgalaikiai investuotojai? Į ryškesnes tendencijas ir į įdomias galimybes pirkti, atsako V. Talasmäki.

„2005–2007 m viskas buvo brangu. Mes pardavėme akcijas, ir finansinės krizės pabaigoje 2008 m virš 50 proc. mūsų portfelio sudarė grynieji pinigai. Kadangi tai buvo geriausias laikas pirkti, paskolų rinkos buvo kaip Turkijos turgus. Kita vertus, euro krizės metu pastebėjome, kad akcijų rinkos buvo ypač pigios, netgi kreditinių priemonių atžvilgiu.“

Sampo-2

Nepraraskite savitvardos

Šiandien tiek akcijos, tiek obligacijos Ville Talasmäki atrodo brangios. Investicijų paskirstymo strategijos skyriaus vadovas sako, kad centriniai bankai drumsčia rinkas. Tačiau jis taip pat pripažįsta, kad kartais net protingi investuotojai ją supranta klaidingai.

„Kiekvienais metais ir mes suklystame. Keletą kartų 2010 m. maniau, kad palūkanų normos pasiekė žemumas ir netrukus pradės kilti. Tačiau nuo šio klaidingo požiūrio apsaugojo stipri mūsų akcijų vertė, kuri užtikrino gerą grąžą“.

„Kai visi mano, kad rinkos gali tik kilti, laikas iššokti.“

Pagal V. Talasmäki, vienas pavojingiausių momentų rinkose yra tuomet, kai visi pradeda galvoti vienodai. Taip nutinka, kai investuotojus veikia baimė suklysti.

„Kai visi mano, kad rinkos gali tik kilti, laikas iššokti.“ Dideli investuotojai dažnai sukelia masinį mąstymą rinkose. Jų oficiali nuomonė verčia visus sekti tam tikrus indeksus ir reaguoti į jų pokyčius. O portfelio valdytojų atlyginimai dažnai yra susieti su tų indeksų rezultatais.

„Žinoma, pagrindinis jų dėmesys tuomet yra nukreiptas ne į portfelio turinį, o į tai, ar tikslinis vienetas lieka indekso dalimi, ir į tai, kas nutiks palyginamajam indeksui, kurį reikia viršyti norint gauti premijas“, paaiškina V. Talasmäki. Todėl Argentinai išleidus 100 metų trukmės obligacijas, kurių grąža buvo nebloga lyginant su palyginamuoju indeksu, daugelis portfelio valdytojų puolė prie jų. V. Talasmäki, priešingai, daugiau galvojo apie tai, kiek kartų per pastaruosius šimtą metų Argentina buvo tapusi nemoki, ir atsakymas buvo – taip, nemažai kartų. „Mes sekame indeksus tik tam, kad žinotumėm, kaip sekasi rinkoms.“ Šiandien akademiniuose sluoksniuose taip pat pripažįstamos institucinių investuotojų kapitalo reikalavimų ir praktikos sukeltos problemos.

„Dėl įstatymų reikalavimų kredito institucijos dažnai yra priverstos mažinti riziką būtent tada, kai naudingiausia būtų ją prisiimti, t. y. recesijos metu,“ pažymi M. Suominen. Jis teigia, kad aktyvūs privatūs investuotojai taip pat gali išlošti iš kitų klaidų, stebėdami, kas visuomet netinkamai interpretuoja rinkas dėl reguliavimo ar psichologinių ribojimų arba dėl informacijos trūkumo.

Kokias rizikas verta prisiimti?

Dauguma institucinių investuotojų valdo portfelius taip, kad nustačius akcijų ir palūkanas uždirbančių priemonių svorį, atskiri vienetai nepriklausomai valdytų skirtingas portfelio dalis. „Sampo“ įmonėje mes ir šiuo klausimu galvojame priešingai: jei įmonė pasirodo tinkama investuoti, ar mes turėtumėm jai skolinti, ar pirkti jos akcijų?

Kai kurios įmonės yra tokios rizikingos, kad 1–2 proc. geresnės palūkanų pajamos nėra pakankamas atlygis už riziką. V. Talasmäki pateikia pavyzdį – kompiuterinių žaidimų kūrėją „Next Games“. Įmonės vertė svyruoja nuo nulio iki tūkstančio, priklausomai nuo to, ar jų naujausias žaidimas buvo sėkmingas, ar ne.

„Jeigu įmonės veikla yra sėkminga, visa pridėtinė vertė tenka akcininkams; tačiau jeigu įmonė yra prasiskolinusi, rizika sumažėja tik tuomet, kai pajamos neauga taip greitai kaip įmonės sėkmė.
Kita vertus, elektros įmonės svyravimai paprastai būna labai nežymūs, ir paprastai tai yra saugus fiksuoto pajamingumo investicijos pasirinkimas. Mes visuomet atidžiai įvertiname, kurioje kapitalo pusėje norėtumėm būti.“

Reiklūs investuotojai taip pat seka naujausių mokslinių tyrimų rezultatus. Rizikos draudimo fondai pasikliauja įvairiomis alternatyvaus investavimo strategijomis ir dažnai pasinaudoja naujais investavimo reiškiniais.

„Laikui bėgant rinkos tapo veiksmingesnės, ir panašu, kad tokie reiškiniai stabilizuojasi,“ sako profesorius Matti Suominen. „Pastaruosius keletą metų rizikos draudimo fondai nebeuždirba tiek pelno, kiek anksčiau. Kiti taip pat sekė šią tendenciją ir pasimokė iš klaidų, dėl to bendra padėtis dabar atrodo stabilesnė.“

Ar valdytojas sėdi toje pačioje valtyje? Investavimo variantų skaičius padidėjo ne tik dėl įvairiausių naudojamų aktyvių strategijų, bet ir dėl įvairių turto rūšių. Į biržos prekybos sąrašus neįtrauktos įmonės, rizikos kapitalo investicijos, nekilnojamas turtas, valiutos – rinktis galima iš daugybės galimybių, ypač dideliems investuotojams. „Sampo“ investuoja naudodama fondus rinkose, esančiose už Šiaurės šalių ribų, kurių jos pačios ekspertai pakankamai gerai nežino. Fondai gali investuoti į įvairias turto rūšisklases. Pasak Ville Talasmäki, pasirinkimą lemia ne tik pradinės fondo investavimo idėjos, bet ir fondo valdytojų asmeninis indėlis. Panašūs bendro investavimo principai taikomi ir „Mandatum Life“ klientų turto valdymui. „Valdytojai taip pat turi valdyti savo nuosavą turtą fonde. Tai yra geriausias būdas sužinoti, ar jie iš tikrųjų tiki tuo, ką daro.“

TEKSTAS: Heidi Hammarsten – NUOTRAUKOS: Kaapo Kamu


Similar articles