Iš kur pelningumas – ar akcijos tikrai yra per brangios?

picture

Akcijų kainos ilgą laiką kilo ir daugelis investuotojų, bijodami didelės korekcijos, dabar vengia akcijų. Tačiau be reikalo – akcijų vengti neverta, rašo portfelio valdytojas Samuli Outinen.

Iš sąskaitos negaunama pelno, palūkanos lygios nuliui, iš vyriausybės obligacijų nieko negaunama. Nekilnojamasis turtas taip pat kainuoja gana brangiai, o pelningumas paprastai yra mažas. Kur turėčiau investuoti dabar?

Ankstesniais metais dažnai girdėdavau panašius klausimus. Vis dėlto mane visada stebina, kad klausiantieji mielai analizuoja visas kitas turto klases, tačiau akcijas dažniausiai pamiršta.
Aš dirbu su akcijomis 13 metų, todėl mano požiūris į investavimą į akcijas, žinoma, yra šiek tiek subjektyvus. Kaip tik šiuo metu vyksta įdomios diskusijos apie akcijas.

Kai pradedu diskusijas dėl investavimo į akcijas, paprastai man sako, kad akcijų kainos dabar yra aukštos. Žinoma, atsakymas nėra visiškai klaidingas, tačiau tada man kyla klausimas, ar kitų turto klasių kainos yra žemos.

Taip pat svarstau, ar realu tikėtis, kad kitą kartą krintant akcijų kainoms, kitų turto klasių kainos išliks nepakitusios arba padidės? Palūkanų normų lygis auga, įmonių pelnas mažėja, o ekonomika smunka. Ar visos šios tendencijos neatsispindi kitose turto klasėse taip pat kaip ir akcijose? Jeigu įmonės pelnas mažėja, ar ji sugebės geriau ar prasčiau mokėti paskolos palūkanas? Ar įmonė gali samdyti naujus žmones, ar reikia pradėti atleidimą iš darbo, ar jai reikia daugiau ar mažiau biuro erdvės? Klausimų sąrašą būtų galima tęsti ir, mano nuomone, aišku, kad jie visi yra tarpusavyje susiję.

Ar realu tikėtis, kad kitą kartą krintant akcijų kainoms, kitų turto klasių kainos liks nepakitusios arba padidės?

Nepaisant pirmiau pateiktų požiūrių, galima svarstyti, ar akcijos vis dar yra brangios, ypač lyginant su kitomis turto klasėmis. Siekdamas tai išsiaiškinti, Vorenas Bafetas (Warren Buffett) kartais tikrina akcijas vietoje P/E rodiklio žiūrėdamas į E/P rodiklį, ir tam jis vartoja pavadinimą „earnings yield*“. Man tai rašant, S&P500 indekso E/P rodiklis yra 5,6%, atitinkamas Stoxx 600 indekso rodiklis yra 6,7%, o Helsinkio vertybinių popierių biržos – 6,3%, tai yra pelningumo lūkesčiai yra gana geri.

Ilgainiui taip pat atsiranda pagrindas tikėtis, kad ekonomika augs ir įmonių pelno lygis didės. Juk savininkas gauna naudos, kai pelnas yra didesnis ir dividendai auga. Priešingai nei, pavyzdžiui, investuojant į skolos vertybinius popierius, kur maksimalus pelningumas yra ribotas arba bent jau toks yra buvęs prieš tai, kai obligacijos tapo nebepelningos.

Žiūriu į Helsinkio vertybinių popierių biržos dividendų pelningumo lūkesčius kitiems metams. Šiuo metu 25 bendrovės dividendų pavidalu paskirstytų daugiau kaip penkis procentus pelno.

„Bloomberg“ duomenimis, šešios iš jų kaip dividendus galėtų paskirstyti daugiau kaip 100 procentų savo pelno. Taigi, likusios 19 bendrovių kaip dividendus išmokės mažesnę sumą nei jų grynasis pelnas. 47 bendrovės dividendų pavidalu išmokės daugiau kaip 4 procentus pelno.

Vis dar negaliu pasakyti, ar akcijos yra pigios ar brangios, tačiau, bent jau lyginant su kitomis turto klasėmis, investuoti į akcijas nėra brangu.

Mano manymu, Londono banke dirbantis strategas, norėdamas iliustruoti investuotojų nuotaikas, naudoja gerą finansų krizės pavyzdį. Jis mano, kad patirtis buvo traumuojanti investuotojams, ypač investuotojams į akcijas. Jo požiūriu, šis šešėlis vis dar neduoda jiems ramybės.

Investuotojai galvoja, kad akcijų kainos gali kristi net daugiau kaip 50 procentų ir kad investicijų į akcijas nuostoliai gali būti gąsdinantys. Dėl šios priežasties akcijos laikomos rizikingomis ir jų reikia vengti. Todėl dabartinis akcijų kainų kilimas taip pat atrodo keliantis nerimą ir būsimų pokyčių nekantriai laukia apie 160 pirkėjų.

Taip pat yra pastebėta, kad rinkose vykstant korekcijoms, žmogaus protas lengvai apgauna save. Pavyzdžiui, 2011 m. euro krizės metu ar net 2018 m. paskutinį ketvirtį pradėta spėlioti, ar vietoj 10–20 procentų korekcijos akcijų kainos kris 50 procentų. Kai kurie net prisiminė finansinės krizės S&P500 indekso reikšmę 700 ir laukė, kada ji vėl bus pasiekta.

Kai protas įgauna pagreitį, būtų gerai prisiminti realybę. Finansų krizės atveju reikėtų jau 77 procentų kritimo – tada tikriausiai problemų kiltų ir kitose ekonomikos srityse.

Neverta gręžiotis į praeitį, todėl turėtumėte nustoti jaudintis ir racionaliai priimti dalykus.

Kaip jau minėjau pradžioje, pateikdamas savo poziciją, žinoma, aš esu šališkas akcijų atžvilgiu. Tačiau norėčiau atkreipti žmonių dėmesį į keletą dalykų.

Visų pirma, gali iš tiesų būti, kad pakilo visos kainos, įskaitant ir akcijų. Tačiau akcijos nėra vienintelė turto klasė, kurią verta griežtai stebėti ir dalintis prisiminimais. Panašius šuolius matėme ir kitur.

Kai 2007 m. pradėjau dirbti investavimo srityje, Euribor, o vėliau taupomųjų sąskaitų palūkanų normos svyravo apie 5 procentus. Vyresni kolegos prisimena dviženklių skaičių laikus. Neverta gręžiotis į praeitį, todėl turėtumėte nustoti jaudintis ir racionaliai priimti dalykus. Investuotojas į akcijas turi galimybę kiekvieną dieną pirkti ir parduoti. Iš akcijų gaunamas pastovus pinigų srautų pelningumas, o darbas perduodamas kitiems, t. y. įmonės vadovybei. Be to, šiuo atveju yra lengva diversifikuoti riziką. Tuo pat metu efektyvios išlaidų drausmės ir pinigų paskirstymo dėka įmonių balansai yra stipresni nei bet kada. Dauguma biržoje kotiruojamų bendrovių dabar yra geresnės būklės nei buvo per 2008–2009 m. krizę. Galima sakyti, kad iš klaidų buvo pasimokyta.

Žaibas retai į tą pačią vietą trenkia antrąkart. Todėl sunku įsivaizduoti, kad biržos akcijos ir kitą kartą sukeltų tokį liūdesį ir galvos skausmą – su iššūkiais greičiausiai susidusime ten, kur šiandien jų matome mažiausiai.

Investuotojui vis dar neverta pamiršti akcijų. Investavimas visada susijęs su rizika. Kartais ji gali pasireikšti ne kaip nuosmukis, o kaip kainos kilimas.

TEKSTAS: Samuli Outinen


Similar articles