Kokia bus bendrovės „Apple“ ateitis? Krizės metu kyla naujos investicijų pasaulio žvaigždės

lm_water

Šie metai rinkai turi istorinę reikšmę. Todėl daugiausiai dėmesio skiriame staigiems rinkos svyravimams ir reikšmingiems vertybinių popierių rinkos pakilimams ir nuosmukiams. Vis dėlto, tokiais neramiais laikais vyksta pokyčiai ir investicijų rinkoje dėl to neišvengiama iškyla naujos žvaigždės.

Trumpam sugrįžkime prie koronaviruso pandemijos ir jo sukeltos situacijos. Pagyvėjimas, kurį šių metų pradžioje staiga sustabdė koronaviruso pandemija, buvo ilgiausias istorijoje ir truko apie 11 metų. Palūkanų normų pandemija sukėlė didelį rinkos nuosmukį, po kurio rinka ėmė vėl augti rekordiniu greičiu. Esant mažoms rinkos palūkanų normoms ir nedideliam alternatyvų pasirinkimui, bendrovių akcijų vertė pasiekė rekordinius lygius.

Pavyzdžiui, „Apple“ yra pirmoji JAV bendrovė, kurios rinkos kapitalizacijos koeficientas viršijo 2 trilijonų JAV dolerių ribą. Daugelis mano, kad technologijų sektoriui šį krizė buvo naudinga, kadangi stipri ilgalaikė šio sektoriaus trauka koronaviruso pandemijos metu dar sustiprėjo. Penkios didžiausios technologijų bendrovės sudaro rekordinę visos JAV vertybinių popierių rinkos dalį.

Tokiais rinkai neįprastais metais daugelis susimąsto, kas laukia ateityje ir į ką vertėtų šiuo metu nukreipti ilgalaikes investicijas. Taigi, kur nušvis naujo pelningo sektoriaus žvaigždė arba atsiras nauja bendrovė „Apple“? Savo ruožtu, kyla klausimas, iš kur pasipils būsimi pinigų srautai ir kas turės tam įtakos? Atsakymas paprastas – energijos ir žaliavų gamybos pokyčiai dėl klimato kaitos.

Klimato kaita itin svarbi visuomenės raidai ir investicijų rinkose kotiruojamų bendrovių galimybėms vykdyti savo veiklą. Viena vertus, dėl klimato kaitos kyla rizika, turinti neigiamos įtakos daugybės bendrovių ateities perspektyvoms. Nenorėdamos ir nesugebėdamos greitai keistis, šios bendrovės ateinančiais metais vertybinių popierių biržoje sėkmės nepasieks. Kita vertus, kovojant su klimato kaita atsiranda naujų galimybių investuoti, kuriomis verta pasinaudoti.

Tad nenuostabu, kad 71 proc. naujausios bendrovės „JP Morgan“ atliktos investuotojų apklausos* respondentų manė, kad dėl koronaviruso staiga atsiradus naujiems pavojams bus pradėta skirti daugiau dėmesio jau žinomai rizikai, tokiai kaip klimato kaita, taip pat bus dedama daugiau pastangų su ja kovoti. Savo aplinkos apsaugos, socialinių ir valdymo aspektų (angl. environmental, social, and governance, ESG) ataskaitoje „Goldman Sachs“ rašo, kad visų į ESG investuojančių fondų grynieji pinigų srautai jau kelerius metus yra teigiami ir vien praeitų metų liepą pasiekė rekordinę 13 mlrd. JAV dolerių sumą.

Suomių investuotojai taip pat turėtų atsižvelgti į klimato kaitos teikiamas galimybes ir mūsų laukiančią energetinę revoliuciją. Daugelis bendrovių jau dabar visą savo veiklą pertvarko taip, kad kovotų su klimato kaita, ir vis daugiau įmonių gauna nemažą pelną pasirinkdamos alternatyvius, atsinaujinančius išteklius ir mažindamos anglies dvideginio emisijas. Kylant krizėms, naujos tendencijos paprastai sustiprėja, todėl rinkoje jau greitai pamatysime pokyčių. Dėl šios priežasties investicijų portfelį verta koreguoti atsižvelgiant į su klimatu susijusią riziką.

Tam tinkamų priemonių tikrai labai daug. Pavyzdžiui, biržoje prekiaujamas fondas (angl. exchange traded fund, ETF) „iShares Global Clean Energy“, investuojantis į atsinaujinančią ir ekologišką energetiką, tokią kaip saulės, vėjo ir šilumos energija. Vien nuo šių metų pradžios jo grąža sudarė apie 34 proc. Be kita ko, šis fondas yra investavęs į bendrovę „Plug Power“ Inc., kuri kuria ir gamina vandenilio elementus. Prognozuojama, kad vandenilio reikšmė energijos gamybos ir energijos saugojimo srityje ateinančiais metais turėtų ženkliai padidėti. Be to, smarkiai didėja ir investicijų į Amerikos saulės energijos modulių montavimo ir techninės priežiūros bendrovę „Sunrun“.

Ateityje bus uždirbama ir iš gėlo vandens, kadangi galimybė naudotis vandens ištekliais ir jų gavimo sąlygos turi įtakos viso pasaulio vartotojų ir įmonių veiklai. Daugelis bendrovių turi galimybę naudotis pigiais vandens ištekliais ir tai priima kaip savaime suprantamą dalyką. Tačiau dėl klimato kaitos tokia padėtis gali staiga pasikeisti. Pavyzdžiui, tarptautinės gėrimų gamintojos dėl sausros turėjo uždaryti savo gamyklas Indijoje. Iš tiesų, ne viena bendrovė patiria finansinį spaudimą ir yra skatinama tausoti vandens atsargas.

Mes pamažu tai imame suprasti. Rinkos kainas atspindi, pavyzdžiui, ETF „iShares Global Water UCITS“, kuris investuoja į vandens bendroves. Dalis fondo lėšų yra investuota į bendrovę „American Water Works“, be kita ko tiekiančią vandenį 46 valstijoms, ir bendrovę „Xylem“, kuri gamina vandens siurblius ir kitokias vandentiekio infrastruktūrai būtinas prekes.

Kitaip tariant, nors krizė daugybei bendrovių ir gyventojų sukėlė ekonominių sunkumų, kol kas atrodo, kad noras kovoti su klimato kaita ir atsakingai investuoti kyla kaip ant mielių. Šis procesas tęsis toliau.

Carolus Reincke
Šio straipsnio autorius – bendrovės „Mandatum Life“ investicijų paskirstymo sprendimų skyriaus vadovas.
* šaltinis: https://www.jpmorgan.com/insights/research/covid-19-esg-investing

 


Similar articles