Kodėl JAV II-ojo ketvirčio BVP lygis krito daugiau nei didžiųjų ES šalių?

Aerial of Empire State Building  and Manhattan

Neseniai buvau paklaustas, kokios priežastys lėmė daug didesnį JAV bendrojo vidaus produkto (BVP) lygio kritimą (2 – 3 kartais) lyginant su Europa? JAV BVP krito 33 % lyginant su pirmuoju š. m. ketvirčiu, tuo tarpu ES krito 10,1 %, pvz., Ispanijos – 18,5 %, Italijos – 12,4 %, Vokietijos – 10 %. Visos šalys taikė panašias karantino apribojimo priemones, todėl klausimas, kodėl JAV BVP krito sparčiau, išties įdomus.

Visų pirma, turime suprasti pagrindinius BVP sukuriančius principus. Pagrindinė ekonominė formulė, apibrėžianti BVP, yra: Y = C + I + G + (X-M), kur Y = BVP, C = vartotojų išlaidos, I = investicijos, G = vyriausybės išlaidos, X-M = eksportas-importas. Viena aišku, jei šalies ekonomika traukiasi pagal BVP, reiškia, kad kai kurie veiksniai mažėja. Savo straipsnyje daugiausia dėmesio skiriu vartotojų išlaidoms ir kai kuriems kitiems veiksniams, kurie nepateikti formulėje.

II-asis š. m. ketvirtis buvo nepaprastai sunkus tiek ekonomiškai, tiek emociškai. Įvesti ir įgyvendinti karantino apribojimai, sutrikdyta tiekimo grandinė, kenčiantis verslas (ypač aptarnavimo sektorius) ir vis labiau jaučiami realūs pirmojo ketvirčio padariniai. Natūralu, kad kai laikinai ar net visam laikui uždaromi verslai, nedarbo lygis visame pasaulyje didėja. Nedarbo lygis Europoje (birželio mėn.) siekė 7,8 %, iš jų Ispanijoje – 15,33 %, Italijoje – 8,8 %, Vokietijoje – 6,4 %, o JAV – 11,1 %. Deja, informacijos apie darbo etatų situaciją neturime. Dirbančių pilnu ir ne pilnu etatu žmonių santykis kiekvienoje šalyje atspindi vaizdą dėl padidėjusio nedarbo lygio ir galimai padeda argumentuoti, kodėl JAV tiek daug atsiliko nuo ESantrąjį ketvirtį. Pavyzdžiui, jeigu JAV santykinai yra daugiau žmonių, dirbančių pilną darbo dieną (ir viršvalandžius), lyginant su ES, BVP gali nukentėti daug labiau, nepaisant to, kad nedarbo lygis nėra daug didesnis.

Kitas aspektas, į kurį svarbu atsižvelgti – imigracija. JAV yra didelis kiekis nelegalių imigrantų, kurie šaliai sukuria daug pridėtinės vertės (t.y. BVP). Remiantys keliais šaltiniais, apskaičiuota, kad JAV yra daugiau nei 10 milijonų nelegalių (arba nesankcionuotų) imigrantų, o tai, pasak 2017 m. PEW tyrimų centro, sudaro 23 % visų užsienyje (ne JAV) gimusių gyventojų , arba 2-3 % JAV populiacijos. Negalime neigti, kad koronaviruso paveikta darbo rinkaturėjo įtakosnelegalių imigrantų darbui ir prisidėjo prie BVP kritimo spartos. Tuo tarpu, ES yra 4-5 milijonai nelegalių imigrantų, žvelgiant į visas valstybes nares, o tai sudaro 0,9% gyventojų. Iš žemiau pateikto grafiko akivaizdu, kad staigus šokas JAV ekonomikai dalinai kilo iš staiga padidėjusio nedarbo lygio. Čia sugrįžtame prie anksčiau pateiktos formulės ir “C” faktoriaus, kuris reiškia vartotojų išlaidas. Suprantama, kad padidėjus bedarbystei ir tvyrant nežinomybei, didelė dalis žmonių „susiveržė diržus“ ir daugiau taupė nei leido pinigus.

Nedarbo lygis (Šaltinis: OECD, birželis 2020)

Nedarbo lygis (Šaltinis: OECD, birželis 2020)

Kitas ypač svarbus aspektas yra supratimas, kiek šalis yra priklausoma nuo paslaugų sektoriaus, kurį labiausiai paveikė koronavirusas. Žvelgiant į Europą, paslaugų sektorius, palyginti su BVP, sudaro 65,5%, Italijoje – 66,3%, Ispanijoje – 67,9%, Vokietijoje – 62,4%. Palyginimui: JAV – 77,4%. Labiau paveikta buvo viešbučių, restoranų veikla, turizmo sektorius, bankai ir daugelis kitų paslaugų.

Negana to, JAV yra palyginti didelis naftos gamintojas ir eksportuotojas, o naftos gavyba sudaro 0,2% viso JAV BVP, tuo tarpu ES – 0,0%. Nuo metų pradžios iki antrojo ketvirčio pabaigos (2020 06 30) naftos kaina (West Texas Intermediate – WTI) nukrito 36 %, o žemiausia riba – 2020 m. balandžio 21 d. – 81 %. Be to, 2020 m. balandžio 20 d. būsimų WTI naftos sandorių kainos trumpam nukrito žemiau 0 (tai – neigiama teritorija) dėl smarkiai kritusios paklausos ir saugyklų trūkumo. Kritęs naftos eksportas bei sumažėjęs naftos prekių vartojimas neabejotinai turėjo įtakos BVP kritimui.

Per daug neišsiplečiant su ekonominiais faktoriais, kurie vienaip ar kitaip gali paveikti ekonomiką, norėčiau pažvelgti ir į neseniai JAV kilusį nesantaikos laikotarpį, kuris buvo pakurstytas žmogaus nužudymo, kuomet policininkas, atsiklaupęs ant George Floyd (aukos) kaklo, užspaudė kvėpavimo takus ir sulaikytasis žuvo. Visa nesantaika kilo dėl to, kad policininkas buvo baltaodis, o auka – juodaodis. #BlackLivesMatter judėjimas sukėlė ne tik protestus prieš rasizmą, bet ir riaušes, tūkstančius išdaužytų parduotuvių vitrinų, pavogtų prekių ir tiesiog padegtų verslo įstaigų. Taigi galime teigti, kad JAV BVP augti neleido ne tik virusas, bet ir nekompetentingi vieno žmogaus veiksmai, kurie sukėlė suirutę.

Analizuojamai temai nėra vieno bendro atsakymo. BVP augimui įtakos turi daugelis veiksnių. Neabejotinai yra ir daugiau ekonominių bei etninių faktorių, kurie paveikė JAV BVP labiau nei ES šalių. Atskirai apžvelgti ir išsamiau įvertinti jų poveikį reiktų nagrinėjant tokius veiksnius, kaip pinigų skatinimas, eksportas, importas, vidaus investicijos.

Julius Poliakas
„Mandatum Life“
Investavimo skyriaus pardavimų vadovas

5F5A0681


Similar articles