Kas padeda, kai viskas tampa neplanuota

Efektyvumo specialistai mus moko kasdien planuotis darbus, pajamas, laisvalaikį, atostogas, vaikų užimtumą. Turbūt pažįstate žmonių, kurie gyvena pagal didžiausių planų scenarijų: statysiuosi namą, padarysiu karjerą, pakeliausiu po pasaulį. O kas penktas Lietuvos gyventojas, girdėdamas tokias kalbas, atlaidžiai šypsosi. Nes jie žino, kad susirgus sunkiomis ligomis, viskas tampa neplanuota – darbai, buitis, vaikai ir ilgalaikiai tikslai.

Dažnai pacientai sako, kad ligos „užpuola“ lekiančius, bėgančius, skubančius žmones. Jos ateina tam, kad pristabdytų mus. Nes didindami gyvenimo tempą išsibalansuojame, nepastebime šalia esančių brangių žmonių, neskiriame laiko svarbiems, mažiems, kasdieniams dalykams, neišlaikome darbo ir poilsio pusiausvyros.

istock_000020037889large__of

Planavo persikelti į Ispaniją, o atsidūrė ligoninėje

Apie tai, kad serga krūties vėžiu, Justina Zemžickė sužinojo atsitiktinai, ginekologės paskatinta pasinaudoti jaunoms moterims skirta krūties vėžio prevencijos programa. Būdama 34 metų ji gyveno aktyvų gyvenimą: mėgo keliauti, mokėsi ispanų kalbos ir buvo beveik susiradusi darbą senojoje Ispanijos sostinėje Toledo. Tačiau kai gydytojai nustatė pirmos stadijos krūties vėžį, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. „Genetiškai aš neturiu padidintos rizikos susirgti vėžiu, tad gydytojai pripažįsta, kad pagrindinė ligos priežastis – stresas, kurio aš tikrai daug patirdavau darbe“, – pasakoja moteris.

Metus laiko trukęs gydymas ne tik pakeitė visus didžiuosius Justinos planus, bet ir privertė kitomis akimis pažvelgti į svarbiausius gyvenime dalykus. „Gydžiausi lygiai metus – radioterapija, chemoterapija, geriami vaistai. Visus etapus perėjau ir šie metai buvo labai reikšmingi mano gyvenime, nes aš turėjau metus, skirtus sau. Daug ką permąsčiau. Iki tol aš viską dariau dėl kitų, stengiausi dėl kitų, jų poreikius iškeldavau virš savo, o metus po ligos aš skyriau tik sau – galvojau, kas man svarbu, kaip aš jaučiuosi, kaip aš matau savo ateitį, skyriau dėmesį ir meilę savo kūnui“, – savo patirtimi dalijasi Justina.

Kuo daugiau vaidmenų, tuo didesnis nerimas

Nacionalinio vėžio instituto darbuotojai – daugybės tokių istorijų liudininkai. Statistika tiesiog negailestinga: vien šiemet nuo vadinamųjų kritinių ligų (infarkto, insulto, onkologinių ir kitų ligų) jau mirė daugiau nei 16,5 tūkst. moterų, o pustrečio tūkstančio iš jų – nuo onkologinių ligų. Ir nors visos sergančiųjų istorijos asmeniškos ir skirtingos, tarp jų ir labai daug bendro: liga nesirenka žmogaus nei pagal amžių, nei atsižvelgdama į jo gyvenimo planus ir visada užklumpa netikėtai. Pasak specialistų, ypač onkologinės ligos dažnai netikėtai sustabdo tuos, kurių gyvenimas pilnas skubos, streso, minčių, kad įmanoma tobulai atlikti daugybę vaidmenų ir nugyventi daugybę skirtingų gyvenimų vienu metu.

Jaunesnėms moterims sunkiau „pakelti“ ligą

„Paskutiniai atlikti tyrimai dar kartą patvirtino, kad kuo daugiau skirtingų vaidmenų moteris gyvenime atlieka, tuo didesnį nerimą ji išgyvena sužinojusi diagnozę ir besigydydama. Gal skamba paradoksaliai, tačiau jaunesnės dirbančios moterys patiria daug daugiau sunkių ir slegiančių išgyvenimų, ir darbo turėjimas kartais tampa ne ekonominiu ir socialiniu saugikliu, bet priešingai – didesnio nerimo šaltiniu“, – sako medicinos mokslų daktarė, Nacionalinio vėžio instituto psichologė-psichoterapeutė Giedrė Bulotienė. Pasak jos, taip nutinka, nes moterys sužinojusios diagnozę pajunta, kad negali rūpintis tik savo sveikata, bet ir privalo galvoti – ar išlaikys darbą, ar bus finansiškai saugios, pajėgios toliau dirbti, pasirūpinti šeima, vaikais.

„Vėžio ligos diagnozė keičia ir apsunkina ne tik psichologinę būseną, bet ir koreguoja, atrodo, visiškai įprastus socialinius vaidmenis. O tai ypač jautrus klausimas toms moterims, kurios iš tiesų koncentravosi būtent į tai – karjerą, veiklumą, užimtumą“, – sako onkologinę diagnozę išgirdusias moteris bei jų artimuosius konsultuojanti psichologė.

Finansinis stabilumas įgauna kitą vertę

Justina neslepia, kad kova su netikėtai užklupusia liga pareikalavo ne tik fizinių jėgų, didžiulių moralinių pastangų, bet ir finansinių išteklių. „Po gydymo seansų tu vemi, tau slenka plaukai. Be galo sunkus periodas ir man tikrai buvo ramiau bent jau dėl to, kad nereikėjo rūpintis dėl finansų, nes buvau apsidraudusi gyvybės ir kritinių ligų draudimu. Tai tapo labai rimtu saugikliu ir paspirtimi iš naujo planuojant gyvenimą“, – atvirauja moteris. „Gerai, kad draudimo specialistė patarė man pasiskaičiuoti savo metines pajamas ir pagal tai pasirinkti kritinių ligų draudimo sumą. Nes tiek trunka gydymas ir tiek pajamų nedirbdama aš prarandu“, – prisiminė dabar jau 37-erių metų Justina.

Rūpindamasi savimi kartu rūpiniesi savo artimaisiais

Specialistų teigimu, gyvybės draudimas su papildoma kritinių ligų apsauga yra bene universaliausias ir didelių finansinių išteklių nereikalaujantis būdas pasirūpinti savimi. Priešingu atveju reikia turėti nemažai santaupų „juodai dienai“, kurių dauguma žmonių neturi – apklausos rodo, kad didžioji dalis lietuvių yra nepasiruošę netikėtoms išlaidoms.

„Daugiau nei kas penktam jaunesniam kaip 65 m. amžiaus Lietuvos gyventojui yra diagnozuojama kritinė liga – vėžys, miokardo infarktas ar insultas. Labai dažnas iš jų susiduria ne tik su slegiančia diagnoze, bet ir su pinigų trūkumu tiek gydymui, tiek kasdieninėms reikmėms. Juo labiau, kad diagnozė dar tikrai nereiškia blogiausio scenarijaus, o būti finansine našta artimiesiems tikrai nenori niekas“, – sako gyvybės draudimo bendrovės „Mandatum Life Lietuva“ pardavimų plėtros vadovė Inga Šakalienė. Pasak jos, žmonės neretai sako, kad supranta, jog turėtų, o ir nori pasirūpinti savo artimaisiais, todėl juos apdraudžia.

„Tačiau kur kas rečiau susimąsto, kad rūpindamiesi savimi ir patys apsidrausdami kritinių ligų draudimu, jie iš tiesų rūpinasi artimaisiais, nes užtikrina, kad, ištikus nelaimei, jie greičiau pasveiks, grįš į gyvenimo ritmą, o šeima nepatirs finansinių nuostolių ir nepatogumų“, – sako I.Šakalienė.

Gyvenimas sustabdo, bet nesustoja

Daug patirties ne tik atliekant mokslinius tyrimus, bet ir konsultuojant onkologinėmis ligomis sergančias moteris bei jų artimuosius sukaupusi G.Bulotienė sako pastebinti, kad onkologinė liga neišvengiamai paliečia ne tik moteris, bet ir jų artimuosius, o Lietuvoje, priešingai nei kitose Europos šalyse – šeimos turėjimas, deja, negarantuoja didesnės psichologinės paramos ligos metu.

„Čia dar vienas kuriozas, bet atrodo, kad mūsų visuomenėje šeima savaime nebūtinai yra ramstis, padedantis lengviau ištverti ligą. Esu mačiusi daug tokių situacijų, kur po diagnozės moteris sugeba išlikti stipri ir rami, būna tvirtai pasiryžusi gydytis, o štai aplink matai kur kas labiau į paniką puolusius artimuosius, kurie patys nežino, ko griebtis, ir tikrai nesuteikia socialinio palaikymo moteriai, kartais net priešingai“, – sako mokslininkė.

Pasak jos, vieno magiško recepto, kuris palengvintų besigydančių žmonių gyvenimą, nėra, visi išgyvena savo asmeninę istoriją. Tačiau akistatoje su liga sau neišvengiamai užduodami patys svarbiausi gyvenimo klausimai, o į pirmą planą grįžta paprasti dalykai ir visiems žinomos tiesios – santykio su kitais žmonėmis svarba, tikrųjų vertybių įprasminimas.

„Reakcijos į ligą būna įvairios, dažnai žmonės nusivilia, atsitraukia į save, užsisklendžia, dažnai skaudžiai išgyvena nepilnavertiškumą, klausia, kodėl jiems šis išbandymas. Bet tikrai galiu pasakyti, kad tie, kurie sugeba išlaikyti arba iš naujo atrasti santykį su kitais žmonėmis, net ir išgirdę diagnozę, žinodami, kad reiks gyventi su liga, kur kas greičiau vėl pajunta gyvenimo pilnatvę ir džiaugsmą. Nes nors liga pristabdo, gyvenimas vis dėlto nesustoja ir pakviečia kitomis akimis įvertinti save, aplinką, tai, kas iš tiesų svarbiausia“, – sako specialistė.

Kad tokie išgyvenimai aplanko net stipriausius, o mokytis gyventi tenka iš naujo, patvirtina ir Justina.

„Praėjus vienerių metų gydymui, aš galiu pripažinti, kad moku geriau suvaldyti stresą, ramiau reaguoju į įvairias situacijas darbe, esu pasirūpinusi savo draudimu ir finansiniu saugumu, sąmoningai rūpinuosi savo poilsiu, darbo ir poilsio balansu, labiau moku įvertinti tai, ką turiu, nes jau žinau, kaip akimirksniu viskas gali išslysti iš po kojų“, – savo patirtį reziumuoja moteris.

Kuo jaunesnė – tuo pigiau

„Mandatum Life Lietuva“ atstovė I. Šakalienė patvirtina Justinos žodžius, kad gyvybės draudimo bendrovė pasiūlo gyvybės ir kritinių ligų apsaugą pagal konkrečios moters ar vyro poreikius – nuo nedidelės iki solidžių draudimo sumų.

Ji taip pat pabrėžia, kad jaunesniame amžiuje draudimas yra keliasdešimt kartų pigesnis.

„Sudarant sutartį 20 metų žmogui, kritinių ligų draudimas kainuos 1,54 euro per mėnesį, 31 metų žmogui – 4,96 euro, 51 metų – 32,58 euro per mėnesį. Šie pavyzdžiai pateikti esant standartinei rizikai, t.y. kai žmogus yra sveikas, kai pasirenka kritinių ligų apsaugą dešimties metų laikotarpiui, įmokas moka kas mėnesį ir pasirenka, kad netikėtai susirgus jam būtų išmokėta 15 tūkst.eurų išmoka. Atrodo, kad dvidešimtmečiams ligos nerūpi, bet esame išmokėję kritinių ligų draudimo išmokas 22 metų jaunuoliams, todėl tikrai verta pasinaudoti tuo, kad kuo jaunesnis – tuo pigiau“, – pavyzdžių pateikia I. Šakalienė.


Similar articles