Rinkų apžvalga: kas laukia investuotojų 2021-aisiais metais?

Kokios galimybės atsiranda vertybinių popierių rinkoje, kai vyksta sektorių rotacija? Kodėl reguliavimas gali kelti grėsmę ilgalaikiam technologijų bendrovių pelningumui? Ar pasaulio ekonomika grįžta į iki pandemijos buvusį lygį?
Rinkų apžvalgoje atsakoma į šiuos ir kitus klausimus.

matthew-henry-VviFtDJakYk-unsplash

JAV Kongresas susitarė dėl skatinamųjų priemonių paketo. Kodėl tai taip svarbu JAV ekonomikai?

JAV kongreso komandos vadovams pavyko susitarti dėl beveik 900 mlrd. JAV dolerių dydžio skatinamųjų priemonių paketo, be to JAV Senate buvo patvirtinti šio paketo įgyvendinimui reikalingi teisės aktai.

Jungtinių Valstijų ekonomika yra itin priklausoma nuo vartojimo vietos rinkoje – privatus vartojimas sudaro beveik 70 proc. BVP. Todėl JAV ekonomikai yra būtina išsaugoti vartojimą. Vartojimą skatino ankstesniuose skatinamųjų priemonių paketuose numatytos nedarbingumo išmokos, kuriuose mokamas mažas darbo užmokestis, kai kuriais atvejais buvo netgi didesnės nei anksčiau.

Kokios pažangos pasiekta derybose dėl prekybos su Didžiąja Britanija?

Deja, derybos stringa, kadangi vis dar nerastas sprendimas dėl to, kokie toliau bus ES ir britų prekybos santykiai. Šiuo metu nesutariama dėl žvejybos sektoriaus.

Didžiosios Britanijos narystė ES baigiasi metų pabaigoje – tuo pat metu ji pasitrauks ir iš ES vidaus rinkos. Britanijoje taip pat siaučia nauja viruso atmaina ir dėl to sutriko keleivių transporto srautai į keletą šalių. Be to, nemažai kaimyninių šalių pranešė ribojančios susisiekimą kitokiais būdais, pavyzdžiui, Eurotuneliu ir per daugelį jūros uostų.

Tačiau rinkoje yra ir gerų naujienų. Kokie buvo paskutiniai Euro zonos pramonės pasitikėjimo indeksai?

Pramonės pasitikėjimo indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index, PMI) yra laikomas itin patikima priemone, leidžiančia prognozuoti ekonomikos raidą. Šis indeksas skaičiuojamas atliekant pirkimo vadybininkų apklausą, kurios metu atsakoma į klausimus, be kita ko, apie naujus užsakymus, gamybos apimtis ir padėtį darbo rinkoje. Pramonės pasitikėjimo indeksas yra vienas svarbiausių rodiklių, kadangi jis tiesiogiai atspindi bendrovių situaciją.

Praeitą savaitę buvo nustatyti aukšti euro zonos pramonės pasitikėjimo indeksai – ir pramonės, ir paslaugų sektoriuose rodikliai buvo geresni nei tikėtasi. Itin gerus pramonės sektoriaus rezultatus galima paaiškinti teigiamomis žiniomis apie vakciną ir tuo, kad bendrovės yra pasirengusios itin niūriam viduržiemiui.

JAV centrinis bankas savo pinigų politikos kurso nekeitė. Ar tokio sprendimo buvo tikėtasi?

Tikrai taip. Centrinio banko pareiškime išsakyta pozicija buvo nuosekli – pirkimai tęsis tol, kol siekiant tikslų bus padaryta „ženkli pažanga“. Be to, centrinio banko pinigų politikos atvirosios rinkos komitetas pažadėjo perspėti rinką iki pradedant mažinti pirkimų apimtis. Vienas iš penkių valdybos narių prognozavo, kad politikos norma išaugs 2022 m., likę keturi – kad tai įvyks 2023 m.

Kalbant apie svarbiausias praėjusios savaitės naujienas, būtina paminėti ir bendrovę „Tesla“. Kodėl ji praeitą savaitę atsidūrė tarp naujienų?

Elektromobilių gamintoja iš Kalifornijos „Tesla“ gruodžio 21 d. atsidūrė JAV indekso „S&P 500“ viršuje. Ji yra šešta pagal dydį bendrovė šiame sąraše, esanti iškart po bendrovių „Apple“, „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet“, t. y. „Google“ ir „Facebook“. „Tesla“ sudaro maždaug 1,5 proc. šio indekso. Praktiškai, šis pokytis taip pat reiškia, kad indekso „S&P 500“ pelno ir kainos vienai akcijai rodiklis dar labiau išaugs, o dėl to padidės ir šio indekso rizikingumas, kadangi vis didesnę jo dalį sudaro didelės technologijų bendrovės.

Neeiliniai 2020-ieji eina į pabaigą. Kokia bus metinė grąža po užfiksuotų rekordinių kainų svyravimų?

Nepaisant neįprastų metų, metinė investicijų rinkos grąža atrodo pakankamai normaliai. Metinė indekso „S&P 500“ grąža šiuo metu (t. y. gruodžio 21 d.) sudaro 16,9 proc., indekso „Dow Jones“ – 8,2 proc., „Nasdaq“ – net 43,4 proc., o „OMXHEX“ – 14,7 proc. Kita vertus, indekso „Euro Stoxx 600“ grąža tėra -2,8 proc.

Tai iš esmės lėmė tas faktas, kad Europos pramonė smarkiai skiriasi nuo Jungtinių Valstijų pramonės. Europoje didelis dėmesys skiriamas didelės vertės, pavyzdžiui, bankininkystės ir finansų sektoriaus bendrovių, kurioms šiais metais nesisekė, vertybiniams popieriams. Jungtinių Valstijų indekso „S&P 500“ metinę grąžą visų pirma lėmė technologijų milžinių rezultatai.

Ko tikėtis 2021 metais? Turint omenyje, kad koronaviruso vakcina padeda rizikos grupėms ir dėl to sumažėja sveikatos priežiūros paslaugų poreikis? Ir kada bus paskiepyta pusė gyventojų?

„Goldman Sachs“ pristatė savo atliktą vakcinavimo tempų įvertinimą. Jame teigiama, kad atsiradus vakcinai Jungtinėse Valstijose pradeda sparčiai mažėti rizikos grupių sveikatos priežiūros poreikis, kuris turėtų ženkliai sumažėti jau sausio viduryje.

Bendrovės „Goldman Sachs“ vertinimu, vakcinavimo aprėptis skirtingose šalyse skirsis. Manoma, kad vakarų šalyse pusė gyventojų bus paskiepyta iki birželio galo. Tarp šalių egzistuoja skirtumai ir prognozuojama, kad, pavyzdžiui, pusė Didžiosios Britanijos gyventojų bus paskiepyta jau pirmąjį ketvirtį, o ES panašios vakcinavimo apimtys bus pasiektos apie gegužę. Manoma, kad jaunesni nei 12 metų amžiaus vakarų šalių gyventojai bus paskiepyti iki 2021 m. spalio. Skiepijimo naująja vakcina aprėptis besivystančiose rinkose yra mažesnė.

Ar ekonomika vėl ėmė augti?

Tikimasi, kad koronaviruso pandemijos metu sulėtėję pasaulinio augimo tempai 2021 m. vasarą vėl turėtų pradėti spartėti. Tačiau ir šiuo atžvilgiu tarp šalių egzistuoja skirtumų. Pavyzdžiui, Kinijos BVP jau pasiekė tą lygį, kuris buvo iki koronaviruso. Jungtinėse Valstijose tikimasi, kad atsigavimas bus pakankamai spartus, o Euro zona tokius ekonomikos augimo tempus, kokie buvo iki pandemijos, turėtų pasiekti 2022 m.

Pastaruoju metu investuotojai ėmė pirkti didelę vertę turinčių, o ne augančių bendrovių akcijas. Ar ši tendencija tęsis?

Pasirodžius teigiamoms žinioms apie vakciną, nuo koronaviruso krizės labiausiai nukentėjusios pramonės šakos lapkritį pakilo aukštyn. Tarp tokių pramonės šakų – energetikos, nekilnojamojo turto, turizmo ir aviacijos sektoriai. Jų plėtros pagrindą sudaro lūkesčiai, kad vartotojų elgesys pasikeis ir vėl taps toks, koks buvo iki krizės. Sektorių, kuriems palūkanų normų krizė buvo sąlyginai naudinga – pavyzdžiui, bendrovių, orientuotų į technologijas, namų apyvokos ir vartojimo produktus – rezultatai lapkritį taip pat buvo geresni nei bendras rinkos lygis. Dėl vakcinos pagerėjus ekonomikos perspektyvoms išaugo ir cikliškų pramonės šakų, tokių kaip finansų sektorius ir pramonės bendrovės, vertybinių popierių vertė.

Šiuo metu svarbiausias klausimas, į kurį būtina atsakyti vertybinių popierių rinkose, yra tas, ar lapkritį užfiksuota tendencija tęsis toliau, t. y. ar prastus rezultatus rodančios pramonės šakos šiais metai sugebės likviduoti per metus susidariusį atotrūkį ir ar reakcija į žinias apie vakciną nebus tik laikinas reiškinys.

Kas galėtų kelti grėsmę tokiai plėtrai?

Penkios didžiausios bendrovės („Microsoft“, „Apple“, „Amazon“, „Alphabet“ („Google“ ir „Facebook“) šiais metais turėjo didelę įtaką indekso „S&P 500“ rezultatams – didžiausių pasaulyje technologijų bendrovių grąža tiesiog stulbina. Iš tiesų, sugebėdamos pasiekti tokių rezultatų, jos tapo nugalėtojos koronaviruso pandemijos metu. Bet ar tai jau per daug? Technologijų bendrovėms ir jų dominuojančiai rinkos padėčiai grėsmę gali kelti su reguliacija susiję dalykai. Europos ir JAV politikai svarsto milžinių vaidmenį pasaulio ekonomikoje. Bendrovei užimant dominuojančią padėtį rinkoje, jos veiklą gali riboti įstatymai.

JAV valstybės ir valstijų konkurencijos pareigūnai pareiškė ieškinius socialinių tinklų milžinei „Facebook“. JAV Teisingumo departamentas taip pat pareiškė ieškinį bendrovei „Facebook“ dėl jos įdarbinimo politikos. Tuo tarpu Europoje konkurencijos tarnybos rengia teisės aktus, kuriais bus nustatyti šių bendrovių tinklo suvaržymai.

Pastarąjį kartą tokie veiksmai sutapo su IT burbulo sprogimu. Tuomet „Microsoft“ buvo pripažinta kalta piktnaudžiavusi savo monopoline padėtimi, jai buvo nurodyta padalyti bendrovę į dvi.

Kokie pokyčiai laukia investuotojų 2021 m.?

2021 m. investuotojų lauks jau pažįstami iššūkiai – centriniams bankas įvedus draudimus, nukrito palūkanų lygis, o su juo ir prognozuojama fiksuotojo pajamingumo investicijų grąža. JAV vertybinių popierių rinkose, pavyzdžiui, pajamų kas savaitę ir kas mėnesį buvo siekiama gauti ne neutraliomis investicijomis, o perkant pernelyg didelius vertybinių popierių kiekius.

Investuotojas turėtų sekti su vertybinių popierių rinkos rotacija susijusias grėsmes ir galimybes. Dėl centrinių bankų nustatytų plačios apimties draudimų ekonomikos sulėtėjimas fiksuotojo pajamingumo rinkoje nėra tos ryškus, tačiau padėtis užsienio valiutos rinkoje yra gerokai akivaizdesnė, todėl derėtų sekti euro ir JAV dolerio kurso kitimą.

Taigi, be gerų žinių apie vakciną nuo koronaviruso, dangus vis tiek yra apniukęs. Su kokiomis didžiausiomis grėsmėmis investuotojai susidurs 2021 m.?

Remiantis banko „Deutsche Bank“ atliktu tyrimu, investuotojai mato tokias didžiausias grėsmes:

  • koronaviruso mutacijos, prieš kurias vakcina bus bejėgė;
  • galimas vakcinos nuo koronaviruso šalutinis poveikis;
  • gyventojai atsisakys skiepytis ir vakcinavimo aprėptis nebus pasiekta.

Be to, tarp didžiausių grėsmių yra ir centrinių bankų veiksmai, ypač susiję su tuo, kad ryškiam ekonomikos pagyvėjimui gali per greitai būti užkirstas kelias. Tačiau didžiausios grėsmės visuomet yra tos, kurių iš anksto įvertinti negalima.

Šaltinis: Bloomberg


Similar articles