Investuoti – sudėtinga ir tinka tik turtingiesiems. Šie ir kiti mitai apie tai, kaip pradėti investuoti

galaksi-violetti

Kaip išdrįsti žengti pirmuosius žingsnius investavimo pasaulyje, jeigu sritis atrodo paini, o lėšų, skirtų tam tikslui – ne tiek ir daug? Ar iš viso verta apie tai pradėti galvoti, jeigu bijomasi rizikos netekti visų santaupų? Bendrovės „Mandatum Life“ privačių finansų direktorius Petris Veisenenas (Petri Väisänen) griauna mitus apie investavimo pradžią.

Pirmasis mitas: investavimas – tik turtingiesiems

MITAS

Šiandien pradėti investuoti yra kur kas lengviau nei bet kada anksčiau ir tam nereikia didelių sumų. Pavyzdžiui, galite rinktis investuoti į įvairius fondus net ir turėdami nedideles mėnesio įplaukas.

„Prieš pradedant investuoti, verta peržvelgti savo gaunamas pajamas ir išlaidas ir apsvarstyti, kokia reali ir jums priimtina suma per mėnesį galėtų būti skirta investicijoms. Įvertinus pragyvenimui skiriamus finansinius išteklius, yra matyti galimos investicijoms skirtos išlaidos, kurias investavus ateityje sutaupyta suma galėtų būti ir toliau skiriama investicijoms“, – sako bendrovės „Mandatum Life“ privačių finansų direktorius P. Veisenenas.

Daugelis investicinių produktų klientui siūlo nemokamą sąskaitos atidarymą ir vertybinių popierių laikymą, klientas moka tik pagal atliktas bankines operacijas.

Antrasis mitas: gausite grąžą tik investuodami dideles sumas

MITAS

Ilgalaikis investuotojas dėl sudėtinių palūkanų reiškinio gauna grąžą, net ir investuodamas nedideles sumas. Palūkanos, kurios kaupiamos investavus, didėja, kai investicijų augimo kreivė yra eksponentinė. Pavyzdžiui, taupymui skirdami 100 eurų per mėnesį 10 metų, uždirbsite 5 proc. tikėtinos grąžos arba net 3500 eurų grąžos nuo sukauptų 12 000 eurų.

„Investuotojui laikas yra pinigai. Ilgalaikis investavimas atneša grąžos net ir mažoms investicijoms. Kuo anksčiau pradėsite reguliariai skirti pinigų taupymui, tuo didesnę sumą bėgant laikui sukaupsite“, – sako P. Veisenenas.

Ilgalaikis investuotojas investuodamas taip pat gali prisiimti ir daugiau rizikos. Rinkų nuosmukiai, kartais trunkantys vos akimirką, investuotojo, kurio investavimo patirtis siekia dešimt metų ir daugiau, nepaveikia. Tipinis ilgalaikis investuotojas yra, pavyzdžiui, asmuo, investuojantis pensijų kaupimo fonduose.

Trečiasis mitas: investuoti – sudėtinga

TIESA/ MITAS

„Daugelis žmonių galvoja, kad investavimas – tai dalykas, kuriam reikia daug pinigų, išmanymo ir ne vienų metų patirties. Anaiptol. Tam, kad investuotum, pavyzdžiui, į indeksų fondą arba į ETF, arba pradėtum naudotis skaitmenine turto valdymo paslauga, svari investavimo patirtis – nebūtina. Jeigu jūsų tikslas – ilgojo laikotarpio santaupos ir jų teikiama grąža, tuomet investuoti – net gi labai paprasta“, – teigia P. Veisenenas.

Investavimo iššūkių kyla priklausomai nuo to, kokią riziką yra linkęs prisiimti investuotojas. Pavyzdžiui, rinkdamasis investuoti į kokios nors bendrovės akcijas, asmuo, prieš priimdamas sprendimą, pirmiausia turėtų įvertinti pasirinktos bendrovės finansinius rodiklius, ateities perspektyvą ir situaciją rinkose. Svarstant investuoti į produktus, kurie skirti labiau patyrusiems investuotojams, pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės, yra naudingas platesnis tokių produktų supratimas ir rinkų vertinimas. Norėdamas rinkose „žaisti“ sudėtingais finansiniais produktais, asmuo turi išlaikyti žinių patikrinimo testą, kad įrodytų, jog supranta produkto veikimo principus ir galimą riziką.

Ketvirtasis mitas: investuoti – didelė rizika, todėl galiu prarasti pinigų

TIESA/ MITAS

P. Veisenenas ragina investavimo riziką sumažinti diversifikuojant investicijas:
„Protingai suformuotas investicijų portfelis yra toks, kuriame investicijos paskirstytos į skirtingus produktus, taip pat jos diversifikuotos ir tarpusavyje, kad portfelis būtų subalansuotas. Rizikos diversifikavimas yra efektyvus būdas valdyti investicijų portfelio riziką.“

Pavyzdžiui, investiciniuose fonduose lėšos yra paskirstytos į tiek daug įmonių, kad rizika prarasti pinigus – labai maža. Be to, investuoti į fondus galima ir dar paprasčiau: tiesiog kas mėnesį skiriant nedidelę sumą pinigų nuo gaunamo atlyginimo. Taip sumažinama rizika, susijusi su investicijų planavimu.

Pažymėtina, kad greitos grąžos nereikia tikėtis, t. y. investavimo tikslas turėtų būti numatytas pakankamai tolimoje ateities perspektyvoje.

„Trumpuoju laikotarpiu investicijų vertė gali kisti, tačiau vertinant vidutinį, t. y. 5–10 metų investavimo laikotarpį, pasakytina, kad akcijų vertė pastebimai didėja“, – teigia P. Veisenenas.

Investavimo rizika skiriasi priklausomai nuo pasirinkto investicinio produkto. Didesnės tikėtinos grąžos investicijos yra susijusios ir su didesne rizika. Kai kurie investiciniai produktai, pavyzdžiui, išvestinės finansinės priemonės, irgi yra keliantys riziką, kad investuotojas praras daugiau pinigų nei buvo skirta pradinei investicijai. Vis dėlto svarbu pasakyti, kad tokio pobūdžio produktai – tik patyrusiems investuotojams. Be to, pastaraisiais metais investuotojams buvo pasiūlytos visiškai naujos investicijos, tokios kaip investavimas į kriptovaliutas, kurių nuolatinis vertės svyravimas trumpuoju laikotarpiu taip pat yra reikšmingas vertinant investicijų grąžą.

Penktasis mitas: investuoti – reikia laiko, o situaciją rinkose turi nuolat sekti

TIESA/ MITAS

Žinoma, investuoti reikia laiko, tačiau tai galima daryti ir neįdedant labai daug pastangų. Viskas priklauso nuo pasirinkto investicijų objekto ir metodo. Pavyzdžiui, įmonės „Mandatum Life“ siūloma skaitmeninė turto valdymo paslauga „palengvina“ investuotojo gyvenimą, nes jam nereikia nuolat stebėti rinkų, už jį tai daro ir investicijas valdo šios bendrovės profesionalai. Asmuo, pasirinkęs šią paslaugą, tiesiog savo mobiliojo telefono ekrane gali sekti, kokia kryptimi vystosi jo investicijų kreivė. Naudojantis paslauga, savo investicijų krepšelį paprasta papildyti ir papildomomis investicijomis.

Investuoti į finansinius fondus, ypač į ETF ir indeksų fondus, taip pat – jokių problemų! Fondo turtas, atsižvelgiant į pasirinktą fondą, automatiškai padalijamas į keletą investavimo tikslų, tokių kaip akcijos. Indekso fonde investuojama į skirtingas akcijas ta pačia proporcija kaip ir jų dalis indekse. Pavyzdžiui, OMXH25 indeksas apibūdina 25 daugiausia parduodamų akcijų pokyčius Helsinkio vertybinių popierių biržoje. Paprasčiausias būdas reguliariai investuoti į finansinius fondus yra atlikti automatinius pervedimus, taip kompensuojant ir valiutos kurso svyravimų keliamą riziką.

Kita vertus, pasirinkus tiesiogines investicijas į akcijas, reikėtų skirti ir daugiau laiko susipažinti su įmonės veikla ir apskritai – situacija rinkose. Kaip taupymo priemonę renkantis investicijas į kapitalą, pradinis įnašas irgi turėtų būti didesnis. Investuojant į sudėtingus investicinius produktus, žinoma, būtina aktyviai domėtis ir stebėti rinką, aiškiai suprasti ir numatyti investavimo tikslus.

Investuoti į suprantamas sritis gali būti geras atspirties taškas pradedantiesiems:

„Pradedantiems investuotojams ypač pradžioje rekomenduočiau rinktis investicijas į tas įmones, kurių veikla jums yra suprantama (bent jau iki tam tikro lygio) ir informacija apie tokias įmones jums nesunkiai prieinama, pavyzdžiui, žiniasklaidos kanaluose“, – tvirtina P. Veisenenas.

ANNI VARPULA


Similar articles