Bendrovės reaguoja į pandemiją: bendruomeniškumas, greitas atlygis ir įvairios privilegijos

nain_yritykset_reagoivat_main

Mūsų tyrimo ir apklausos duomenimis, siaučiant koronaviruso pandemijai darbdaviai ypač stengėsi stiprinti bendruomeniškumo jausmą ir dairėsi būdų įvertinti gerą darbą. Daugelis iš jų jau susimastė apie tai, kaip turėtų atrodyti atlygis pagal naująją normą.

Pavasarį, kai prasidėjo koronaviruso pandemija, mes atlikome darbdavių tyrimą, kad išsiaiškintume, kokią įtaką ši neeilinė situacija turėjo darbo užmokesčiui. Rudenį tyrimą pratęsėme ir atlikome apklausą. Išryškėjo keturi pagrindiniai aspektai.

1. Būtina investuoti į motyvaciją

Pavasarį atliktas tyrimas parodė, kad beveik 60 proc. apklaustųjų mano, jog koronaviruso akivaizdoje būtina didinti darbuotojų motyvaciją ir norą dirbti.

Pasak bendrovės „Mandatum Life“ konsultantės darbo užmokesčio klausimais Maritos Malinen, darbdaviai savo akimis pamatė nepaprastosios padėties keliamus iššūkius ir nori paremti bei paskatinti savo darbuotojus.

„Ši neeilinė padėtis iš daugelio pareikalavo ir vis dar reikalauja pasistengti ir sugalvoti išradingų būdų, kad darbas būtų sklandus. Darbdaviai vis aktyviau svarsto būdus įvertinti puikiai atliktą darbą,“ – teigia Malinen.

Daugelyje regionų buvo imta dirbti nuotoliu būdu, todėl pasitikėjimo svarba dar labiau išaugo.

„Pandemija parodė, kad Suomijos įmonės pasitiki savo darbuotojais. Tam yra svari priežastis: nepaisant esamos situacijos, darbuotojai dirbo puikiai,“ – pasakoja Malinen.

„Dirbant nuotoliniu būdu, neišvengiamai tampa itin svarbu savarankiškai valdyti savo veiklą – būti savo paties vadovu. Kiekvienas privalo prisiimti atsakomybę už savo veiklos valdymą ir aktyviai stengtis kelti klausimus.“

2. Stiprėjo ir bendruomeniškumas

Apklausos metu darbdaviai pabrėžė atsižvelgiantys į bendruomeniškumo jausmą ir jį skatinantys.

„Pavyzdžiui, pavasarį daugelis organizacijų ėmė rengti virtualius komandų susitikimus prie kavos puodelio. Pagrindinis tokių susitikimų tikslas buvo suteikti komandos nariams galimybę aptarti nedarbinius klausimus ir išsiaiškinti vyraujančias darbuotojų nuotaikas. Bendrovės organizuodavo ir virtualias poilsio dienas bei vakarėlius vasaros metu,“ – sako Malinen.

„Darbdaviai nuoširdžiai rūpinosi tuo, kaip galima palaikyti bendruomeniškumą ilgą laiką dirbant nuotoliniu būdu. Jautėsi, kad šioje neeilinėje situacijoje darbuotojai atitolo vieni nuo kitų ir nesijautė bendruomenės dalimi. Kai kurie darbuotojai skundėsi, kad jiems liūdna matyti kažką kartu veikiančius žmones.“

Apklausos metu paaiškėjo, kad vadovavimas buvo vertinamas, kaip svarbus dalykas užtikrinant bendruomeniškumą. Vadovai buvo raginami aktyviai bendrauti su savo pavaldiniais.

Organizacijos taip pat pastebėjo, kad stiprinant bendruomeniškumą didėjo ir darbuotojų noras dirbti bei siekti bendrų tikslų.

3. Pasitelktas greitasis atlygis

Pasikeitusioje nuotolinio ir hibridinio darbo rutinoje bendrovės aktyviai stengėsi pritaikyti greitąjį atlygį ir įvairias kasdienio skatinimo priemones.

„Darbdaviai pasakojo, kad darbuotojai būdavo prisimenami kasdieniame gyvenime – pavyzdžiui, vaišinami šokoladu. Viena bendrovė, norėdama atlyginti už pastangas stengiantis susidoroti su dėl koronaviruso staiga atsiradusia skuba, savo darbuotojams įteikė dovanų korteles“ – sako Malinen.

„Šiuo metu yra būtinas nuoširdus atlygis, rūpestis ir dėmesys. Tam nereikia didelių gestų ar reikšmingų finansinių investicijų.“

Apklausos duomenimis, organizacijos taip pat suprato, kad besikeičiančioje situacijoje sunku vertinti tokius ilgus laikotarpius, kurie paprastai taikomi pagal įprastinę atlygio sistemą. Todėl ateityje bent dalis atlygio turėtų būti susieta su trumpesniais periodais.

4. Kaip bus su atlygiu naujojoje situacijoje?

Dalis bendrovių jau pradėjo svarstyti naujosios normos poveikį atlygiui.

Manoma, kad darbo užmokestis ilgainiui turėtų tapti paslankesnis. Be to, lankstesni turėtų tapti ir privilegijų fondai.

„Pokalbių metu be kita ko pastebėta, kad bendrovės pradėjo naudoti privilegijų planus, suteikiančius darbuotojams galimybę rinktis. Tuo pat metu, darbuotojams pasirinkus jiems tinkamiausias privilegijas, bendrovė gali jas veiksmingiau taikyti,“ – paaiškina Malinen.

„Tokiu būdu turime galimybę labiau atsižvelgti ne tik į asmenis, bet ir į skirtingas darbo vietas bei būdus.“

Pasak Malinen, šioje neeilinėje situacijoje tampa aišku, kaip svarbu darbuotojams pasirengti ateičiai.

„Atsakingi, į bendruomenę orientuoti ir personalui palankūs atlygio už darbą metodai įgyja vis daugiau reikšmės. Tarp tokių darbo užmokesčio sprendimų yra, pavyzdžiui, premijų fondai ir papildomos pensijos sprendimai, padedantys geriau užtikrinti darbuotojų finansinį saugumą,“ – prognozuoja Malinen.

Šaltiniai

Bendrovės „Mandatum Life“ apklausa. Apklausa įvyko 2020 m. rugsėjį–spalį, joje dalyvavo septyni skirtingose srityse dirbančių bendrovių personalo vadovai.

Bendrovės „Mandatum Life“ atliktas koronaviruso pandemijos poveikio atlygiui tyrimas. Tyrimas vyko 2020 m. gegužę, jame dalyvavo 81 asmuo, dirbantis skirtingo dydžio ir skirtinguose sektoriuose veikiančiose organizacijose.

MAIJU OIKARINEN
Nuotrauka: Unsplash Caroline Grondin


Similar articles