Atsakingi už verslo sprendimus, ar žinote šiuos 4 ateities scenarijus?

risto_penttila_hero

Ar jūsų įmonė yra pasirengusi neišvengiamam nuliniam ekonomikos augimui?
Kas nutiktų jūsų pramonei, jeigu patriotizmas, protekcionizmas ir populizmas imtų dominuoti pasaulio rinkose?

Tarptautinių ryšių konsultacinė bendrovė ir ekspertų grupė „Nordic West Office“ tyrė keturis galimus 2021–2026 m. pasaulinės veiklos aplinkos plėtros scenarijus. Kuriant scenarijus dalyvavo 16 Suomijos įmonių, kurių atstovai devynis mėnesius keliavo po pasaulį ir susitiko su skirtingų sričių ekspertais.

Ateities scenarijai – tai galimai ateityje susiklostysiančių aplinkybių ir įvykių, galbūt nulemsiančių būsimą veiklos aplinką, aprašymai.

Pasak „Nordic West Office“ generalinio direktoriaus Risto E. J. Penttilos, tai jokiu būdu nėra tik spėlionės.

„Minėti scenarijai nėra spėlionė. Jie paremti logine galima įvykių seka pasaulyje. Scenarijų galima sukurti remiantis tik tokia ateities vizija, kuri gali būti logiškai pagrįsta. Mes nekalbame apie spėliones ar tikimybes, nes tai sukurtų prielaidas nepasitikėjimui, o tai gali smarkiai lemti ateities perspektyvas“, – sako R. E. J. Penttilä.

Mažiau panikos planuojant

Kodėl ateities scenarijai kuriami gan paprastai? Panagrinėkime, pavyzdžiui, XX amžiaus 8 dešimtmetyje vykusią pasaulinę naftos krizę.

1973 m. naftą eksportuojančių valstybių organizacija OPEC paskelbė prekybos bloką šalims, kurios, organizacijos nuomone, palaikė Izraelį Jom Kipuro karo metu. OPEC taip pat nutarė, kad naftos kaina didės. Dauguma Vakarų šalių institucijų ir įmonių nebuvo pasirengusios šiai krizei, tačiau vienai bendrovei išvengti krizės pavyko. Bendrovės „Royal Dutch Shell“ vadovybė buvo sukūrusi ne vieną ateities scenarijų, iš kurių vienas ir buvo nulemtas to meto įvykių.

„Shell“ vertinimu, tik dėl turėtų scenarijų bendrovė „peršoko“ 3–5 metus į priekį, palyginti su konkuruojančiomis bendrovėmis“, – teigia R. E. J. Penttilä. „Įmonės, kurios krizės metu neturi plano B, nėra pasiruošusios investicijų sumažėjimui ar kitokiems atsiskyrimo planams, neturi vizijos, kaip atrodys naujoji įmonės strategija. Todėl kol kiti rinkos dalyviai suko galvas ir nervinosi dėl naftos krizės, bendrovė „Shell“ tiesiog išsitraukė planus iš stalčiaus ir tęsė veiklą.“

Pavyzdžių toli nereikia ieškoti. Po 2008–2009 m. finansų krizės buvo bandoma pasinaudoti vienu iš scenarijų. Vadovaudamosi juo, BRIC šalys, t. y. Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija, turėjo ir toliau kelti pasaulio ekonomiką. Ekonomikos ekspertai netikėjo, kad išsivysčiusių šalių pramonės rodikliai galėtų smukti lygiai taip pat, kaip ir Vakarų šalyse, todėl anksčiau prognostinės kreivės visada kildavo ta pačia kryptimi. Vis dėlto šis scenarijus pasitvirtino: BRIC šalys kėlė pasaulio ekonomiką dar keletą metų po finansų krizės.

R. E. J. Penttilos teigimu, ateities scenarijai visada yra geriausia priemonė, padedanti įmonėms sistemingai pasirengti drastiškiems verslo aplinkos pokyčiams. Tačiau neužtenka vien tik kurti scenarijų: besikeičiantis pasaulis turi būti nuolat stebimas ir vertinamas.

Scenarijų projekte buvo sukurta keturių laukų lentelė, kuria naudodamosi įmonės 2–4 kartus per metus peržiūri scenarijus, vertindamos juos ekonomikos, technologijų, laikmečio dvasios ir politikos aspektais. Taip pat yra vertinami tie aspektai, kurie ypač reikšmingi konkrečiai įmonei.

„Sėkmingiau nei kitiems rinkos dalyviams pasiruošti skirtingiems galimiems scenarijams galima atsidūrus didelių pokyčių ar krizių sūkuryje. Naudodamasi scenarijais, įmonė gali sukurti bendrą žodyną ir viziją apie galimus ateities sandorius, taip pat daug lengviau sekti ir reaguoti į vykstančius tarptautinius pokyčius“, – teigia R. E. J. Penttilä.

„Daugelis bendrovių seka tarptautinės žiniasklaidos kanalus, tačiau pasigendama sistemiškumo ir apibendrinamųjų išvadų apie tai, kad vyksta pasaulio rinkose.“

Keturi tikėtini pasaulio scenarijai:

1. Kinijos ir Xi Jinpingo vadovaujamas pasaulis

Kinijos vadovaujamame pasaulyje Kinija prisiima JAV vaidmenį ir sukasi į Vakarus. Pasaulinis metinis augimas yra 3 proc., o visuotinis klimato atšilimas iki 2050 m. prognozuojamas trimis laipsniais didesnis.

2. Technologijų ir į rinką orientuotas kibernetinis pasaulis

Kibernetinį pasaulį užkariauja technologijos, lemiančios ir didesnį patogumą, ir didesnius technologijų bendrovių valdymo pokyčius. Rinka yra stipri ir stabili, o nacionalinės institucijos – silpnos. Pasaulinis metinis augimas yra 4 proc., o visuotinis klimato atšilimas iki 2050 m. prognozuojamas dviem laipsniais didesnis.

3. Populizmo, patriotizmo ir protekcionizmo valdomas karo kirvis

Tai patriotizmo, protekcionizmo ir populizmo pasaulis, kuriame metinis augimas yra 1 proc., o visuotinis klimato atšilimas iki 2050 m. prognozuojamas keturiais laipsniais didesnis.

4. Laisvai pasirenkamas arba priverstinis nulinis augimas („Downshift“)

Pagal „Downshift“ scenarijų dominuojančios yra vietinės rinkos ir GIG ekonomika. Pasaulinis metinis augimas yra 0 proc., o visuotinis klimato atšilimas iki 2050 m. prognozuojamas mažesnis nei du laipsniai.

Visi keturi scenarijai turi savo pliusų ir minusų, priklausomai nuo įžvelgiamų perspektyvų. Kuris iš jų būtų tinkamiausias Šiaurės šalių ekonomikai?

„Bendrovių vadovai laikosi tvirtos nuomonės, kad pirmasis ir antrasis scenarijai, t. y. Kinijos vadovaujamas ir kibernetinis pasaulis, būtų tinkami Šiaurės šalims. Aš pats taip pat tikiu, kad abu minėti scenarijai yra geri, tačiau labiau palaikyčiau antrąjį, t. y. kibernetinio pasaulio, scenarijų, kuriame laisvoji prekyba veiktų kartu su technologijomis. Suomijoje technologijų sritis išvystyta ypač gerai, žinios, kaip tomis technologijomis naudotis, – puikios. Mes turime visas galimybes sužibėti“, – mąsto R. E. J. Penttilä ir priduria: „vertinant scenarijus vis dėlto reikėtų nepamiršti, kad mes iš tiesų nežinome, kuris iš jų pasitvirtins, o galbūt pasitvirtins, pavyzdžiui, kelių scenarijų derinys.“

Atsikratykite praeities

R. E. J. Penttilos nuomone, vertėtų atsikratyti idėjos, kad kada nors grįšime į senosios integracijos, laisvosios prekybos ir globalizacijos pasaulį, kad laikysimės vienos ateities perspektyvos. Jis pabrėžia mąstymo apie galimas ekstremalias aplinkybes svarbą ir ragina bendroves sukurti, pavyzdžiui, tris scenarijus, juos išnagrinėti ir apmąstyti kiekvieno iš jų laikymosi padarinius. Tokiu būdu ateities vaizdas greitai taps aiškus. Kai aptarti ateities įvykiai iš tiesų įvyks, bendrovė visa tai jau bus apgalvojusi, todėl žinos, kaip elgtis ir ką šie įvykiai jai reiškia.

Pasaulis kupinas įvykių, visus juos sekti – kone neįmanoma. Bendrovių valdymo komandos yra pripratusios dalytis atsakomybe pagal verslo sektorius, tačiau būtų puiku, jeigu būtų pasidalinta atsakomybe ir už besikeičiančią pasaulio aplinką.

„Yra naudinga atsakomybe dalintis įmonės valdymo grupėje. Vieni seka, pavyzdžiui, Kinijos ir JAV prekybos karą, kiti – diskusijas dėl visuotinio klimato atšilimo. Tokiu būdu gana anksti sukursime labiau struktūruotą diskusiją ir sisteminį požiūrį į veiklos aplinkos stebėseną“, – tvirtina R. E. J. Penttilä.

Visą pranešimą galima skaityti čia.

TEKSTAS: SANNA TOLMUNEN
Nuotrauka: Risto EJ Penttilä, Julia Koivulanaho


Similar articles