Išsami ESG analizė atskleidžia galimą investicijų grąžą

kontit

Diskusijose dėl įmonių sukeliamos klimato kaitos ir kitų aplinkosaugos problemų dažnai pabrėžiamas atsakingas, vadinamasis tvarus, investavimas. Stebint tokias diskusijas gali susidaryti įspūdis, kad tvarus investavimas apsiriboja vien tik aplinkosaugos sričių akcentavimu. Kad susidarytume išsamų tokio investavimo supratimą, turėtume įvairiapusiškai žvelgti į pačią atsakomybės sąvoką.

Kad susidarytume išsamų tokio investavimo supratimą, turėtume įvairiapusiškai žvelgti į pačią atsakomybės sąvoką.

Diskusijose dėl įmonių sukeliamos klimato kaitos ir kitų aplinkosaugos problemų dažnai pabrėžiamas atsakingas, vadinamasis tvarus, investavimas. Stebint tokias diskusijas gali susidaryti įspūdis, kad tvarus investavimas apsiriboja vien tik aplinkosaugos sričių akcentavimu sudarant investavimo tikslus.

Norėdami kruopščiai įvertinti investavimo tikslus tvarumo aspektu, turime atlikti išsamią visų trijų temų, t. y. ESG, analizę. Tai reiškia, kad pasirinkdami investavimo kryptį, privalome atsižvelgti į aplinkosaugos (E), socialinius (S) ir administracinius (G) aspektus.

„Atsakinga įmonė kreipia dėmesį, pavyzdžiui, į darbuotojų gerovę ir į bendrą daromą įmonės socialinį poveikį, taip pat supranta, kad šie dalykai neabejotinai veikia ir įmonės rezultatus, svarbius akcininkams“, – teigia bendrovės „Mandatum Life“ paskirstymo direktorius Karolis Reinckė (Carolus Reincke).

Norint kruopščiai įvertinti investavimo tikslus tvarumo aspektu, reikalinga atlikti išsamią visų trijų temų, t. y. ESG, analizę.

Šiuo metu ypač daug diskutuojama apie klimatą ir jo kaitą, tačiau, K. Reinckės teigimu, taip yra tikriausiai todėl, kad apie aplinkosaugos problemas yra kur kas lengviau kalbėti.

„Viešose diskusijose komentuoti įmonių valdymą ar net atsakomybę savo darbuotojams, kai kalbame apie atskiras įmones, tik atrodo gana paprasta. O štai nuomonę apie aplinkosaugos aspektus ir klimato kaitą išsakyti gali kiekvienas norintis, ypač kai ta nuomonė – labiau bendrojo pobūdžio“, – sako K. Reinckė.

Geras valdymas yra tikrosios atsakomybės pagrindas

Įmonės valdymo būdas – tai tokios taisyklės, praktika ir bendra vidaus kultūra, kuriomis vadovaudamasi įmonė vykdo savo veiklą. Gerai valdomos įmonės dažnai yra laikomos stabilesniu ir užtikrintu investavimo objektu dėl palankesnių tokių įmonių ateities prognozių.

Praktikoje vertindami įmonės valdymą, vertiname verslo praktikos kokybę, susijusią su kontrole, pavyzdžiui, ar įmonė veiklos ataskaitas teikia laikydamasi skaidrumo principo, ar laikomasi galiojančių teisės aktų, ar tinkamai atlyginama vadovybei ir darbuotojams.

Pasak bendrovės „Mandatum Life“ portfelio valdytojo Samulio Outineno (Samuli Outinen), įvertinti įmonės valdymą svarbu dar ir todėl, kad tai susiję su numatomu grąžos potencialu.

„Sėkmės istorijos gimsta iš besikartojančių procesų, į kuriuos „įpinamas“ tam tikras kiekis naujovių. Ši formulė neveiks nestabilioje įmonės aplinkoje, kuomet, pavyzdžiui, valdymo metodai, matavimai, ataskaitos ar kita praktika vykdoma netinkamai. Nustatyta, kad geras įmonės valdymas yra susijęs su geresne grąža.“

Sėkmingam įmonės augimui reikia, kad įmonės senuosius procesus nuolat papildytų kokios nors naujovės. Tai reiškia, kad sistemingai atlikdama procesų stebėseną įmonė gali geriau suprasti, kokiu būdu kuriama sėkmė, taip pat mokytis iš savo klaidų.

Tvarumo analizė praplečia įmonės supratimą nuo „plikų“ skaičių ir pelno į tai, kokiu būdu tas pelnas gaunamas

Nesant tinkamo valdymo būdo beveik neįmanoma, kad įmonė būtų atsakinga aplinkosaugos klausimais ar santykiuose su savo darbuotojais ir įmonę supančia visuomene.

„Anksčiau manyta, kad finansiniai rodikliai apie įmonės veiklą ir veikimo principus pasako viską, tačiau, deja, tai nėra tiesa. Finansinių rodiklių vertinimas – tai žvilgsnis į buvusį veiklos laikotarpį, tačiau norint įvertinti ateities galimybes ir rizikas, privalu žvilgsnius kreipti ne tik į įmonės pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą. Tvarumo analizė, atlikta skirtingomis perspektyvomis, tam puikiai tinka“, – sako S. Outinenas.

Tvarumo analizė praplečia įmonės supratimą nuo „plikų“ skaičių ir pelno į tai, kokiu būdu tas pelnas gaunamas.

Dėmesys žmogui padeda numatyti ateitį

Įmonės socialinė atsakomybė – tai dėmesys darbuotojams ir įmonę supančiai bendruomenei, kuris rodomas per įmonės žmogiškųjų išteklių politiką, lyderystę, žmogaus teisių svarbą, taip pat poveikį klientams ir artimajai aplinkai.

Pavyzdžiui, darbo jėgos trūkumas ir neaiškios darbo sutarties sąlygos gali lemti įmonės ir investicijų vertės sumažėjimą.

Vertinant įmonės ateities galimybes naudinga įvertinti ir su personalu susijusią informaciją.

Pavyzdžiui, peržvelgus žurnale „Fortune“ skelbtą 100 geriausių bendrovių sąrašą, matyti, kad 1984–2011 m. įmonės, kurios geriausiai rūpinosi savo žmogiškaisiais ištekliais, uždirbo 2,3–3,8 proc. didesnį metinį pelną negu šių įmonių konkurentai.

Darbuotojų motyvacija ir lojalumas įmonei, taip pat sudarytas tinkamas darbdavio įvaizdis – tai svarūs aspektai, lemiantys įmonės ateities perspektyvas.

Apibendrindami galime teigti, kad įvairiapusė įmonės tvarumo analizė – tai galimybė investuotojui susidaryti išsamesnį ir tikslesnį supratimą apie galimą investavimo objektą.

Strategijų sąrašas

Išskyrimas: iš investicijų portfelio pašalinamos tos įmonės, kuriose įmonės atsakomybė nėra realizuota iki priimtino lygio.
Geriausiųjų pasirinkimas: dėmesys skiriamas įmonėms ar veiklos sritims, kurių atsakomybės lygis yra didžiausias.
Investicijos į atsakomybę demonstruojančias įmones: investuojama į tas sritis, kurios tiesiogiai prisideda prie teigiamo vystymosi, pavyzdžiui, atsinaujinantys energijos šaltiniai.

TEKSTAS: TIINA HAAPANEN
Nuotrauka: iStockphotos


Similar articles