Investuotojui vengti rizikos yra įprasta, bet nebūtinai naudinga

Many white lottery balls with black numbers on them are close together. Close up shot is taken against a white background. Taken by Canon 5D Mark lv.

Vengti rizikuoti – žmogiškosios prigimties dalis, tačiau perdėtai baimintis investuoti neapsimoka. Nepaisant rinkos nepastovumo, investuojant akcijų rinkoje ilgainiui galima užsidirbti gerokai daugiau nei iš viso neinvestuojant.

Kasdieniai žmonių sprendimai dažnai nėra suderinami su jų ilgalaikiais tikslais. Toks tikslų ir veiksmų prieštaravimas atsispindi ir tame, kaip yra taupoma. Visuomenės apklausų duomenimis, suomiai supranta, kad jie turėtų kaupti turtą pensijai, tačiau daugelis jų taip pat svajoja įsigyti butą ir pakeliauti.

Paprastai žmonės suvokia, kad dėl to, kad banko sąskaitose esančioms lėšoms yra taikomos nedidelės palūkanos ir tokios lėšos yra nuolat naudojamos, investuoti į jas neapsimoka. Tačiau daugelis vengia investuoti savo lėšas, baimindamiesi galimos rizikos.

„Žmonės neretai kasdienius sprendimus priima remdamiesi įprastiniais veiklos modeliais, o ne didžiausio pelno lūkesčiais,“ – teigia bendrovės „Mandatum Life“ investicinių sprendimų skyriaus vadovas Lauri Vaittinen.

Žmonėms būdinga vengti rizikos

Dažnai neinvestuojama norint išvengti rizikos, kadangi žmonės iš prigimties labiau baiminasi patirti nuostolių, nei vertina galimybę uždirbti atitinkamo pelno. Nors suvokiama, kad investuojant galima padidinti savo turtą, galimybė prarasti pinigus yra laikoma pernelyg didele rizika.

Mūsų proseneliams greičiausiai buvo būdinga akcentuoti grėsmes, tačiau esamoje investicinėje aplinkoje neproporcinga baimė patirti nuostolių gali turėti tikrai blogų pasekmių.
„Jeigu taupant nė kiek nerizikuojama patirti nuostolių, investicijos neatneš jokio pelno. Lėšos jūsų sąskaitoje bus saugios, tačiau jas taupydami didelio pelno neuždirbsite,“ – pasakoja Vaittinen.

Žinių trūkumas – viena iš didžiausių kliūčių investuojantvaittinen_2__of

Ne tik nenoras rizikuoti, bet ir informacijos apie esamas alternatyvas trūkumas verčia žmones laikyti pinigus banke, užuot juos investavus. Norėdami investuoti, galite pradėti nuo keliasdešimt eurų per mėnesį. Be to, investuojant visai nebūtina nuolat stebėti padėtį rinkoje.

Dauguma norinčiųjų sutaupyti taip pat kartais atsiduria tokioje padėtyje, kai netikėtai prireikus lėšų, investicijas išpirkti ir jų lėšas panaudoti savoms reikmėms būna nelengva. Todėl ateinančius keletą metų sąskaitoje verta turėti pinigų atsargą tam atvejui, jeigu staiga ištiktų netikėtas pinigų stygius. Vis dėlto labiau tikėtina, kad ilgalaikės svajonės išsipildys lėšas investuojant.

Pavyzdžiui, jeigu dešimtmečiais investuojama norint užsitikrinti patogesnį gyvenimą išėjus į pensiją, nerekomenduojama dairytis į esamą palūkanų ar infliacijos normą.

Sunku prognozuoti, kas bus ateityje

Vertybinių popierių rinkų nuosmukiai, finansinės krizės ir nuogąstavimai dėl jų sulaukia didelio žiniasklaidos dėmesio. Skaitant antraštes, galima pamanyti, kad rinka nuolat yra ties žlugimo riba. Iš tiesų vertybinių popierių rinkų nuosmukiai yra retas dalykas ir nepaisant to, kad jie vis dėl to įvyksta, ilgalaikės investicijos yra pelningos.

„Kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo didesnė tikimybė, kad investuotojas pasieks savo tikslą,“ – sako Vaittinen.

Tokią pačią tikimybės iliuziją galima matyti ir kitoje srityje – loterijose. Loterijos tiražas – vienas iš įvykių, kurių labiausiai laukiama šeštadienio vakarą, nors tikimybė laimėti aukso puodą yra labai nedidelė. Tačiau kita vertus, daugelis žmonių, baimindamiesi vertybinių popierių rinkos nuosmukio, vengia investuoti ir laiko savo pinigus sąskaitoje.

Nusprendus taupyti riziką galima sumažinti pasitelkus seną investuotojų taisyklę: investuojant į skirtingus objektus, galima sumažinti nuostolius, kuriuos sukelia atskirų investicijų objektų valiutos keitimo kurso svyravimai.


Similar articles