Derybos dėl prekybos – išbandymas investuotojų nervams

allocation claim_touk_2019

Derybos dėl prekybos – išbandymas investuotojų nervams

Pirmaisiais metų mėnesiais į ekonomikos augimo skatinimą labiau orientuota centrinių bankų pinigų politika buvo svarbesnė nei lėtėjantys ekonomikos augimo tempai, ir tai turėjo teigiamos įtakos investavimo akcijų ir fiksuotojo pajamingumo priemonių rinkų rezultatams. Dėl geresnių nei tikėtasi JAV bendrovių pajamų išaugo ir vertybinių popierių kainos. Tačiau gegužės pradžioje paaštrėjus JAV ir Kinijos deryboms dėl prekybos, padėtis neteko p
usiausvyros, padidėjo kainų svyravimai investicijų rinkose. Staigus krypties pakeitimas gali kelti nerimą investuotojams, įpratusiems prie metų pradžioje stebėto stabilaus augimo. Tačiau kantrūs investuotojai neturi pagrindo panikuoti, nes ekonomikos augimą lemiantys veiksniai nenukentėjo.

Centrinių bankų pinigų politika vis dar yra pagrindinė rinkos varomoji jėga

Švelnesnė centrinių bankų pinigų politika 2019 m. pradžioje buvo pagrindinė investicijų rinkų varomoji jėga. Tai, kad bankams pavyko sumažinti palūkanų normas, t. y. pinigų kainą, turėjo teigiamos įtakos visų turto klasių grąžos dinamikai. JAV centrinis bankas rugsėjo mėnesį nebemažins savo balanso ir dėl to praktiškai išaugs obligacijų paklausa ir ims mažėti palūkanos. Europos centrinis bankas savo pagrindinės palūkanų normos nekeis bent jau iki metų galo. Atrodo, kad Kinijoje sausį paskelbtos skatinamosios priemonės jau daro poveikį ekonomikai, nes, be kita ko, įmonių pasitikėjimo rodiklio dinamikoje ir pramonės gamyboje matyti teigiamų ženklų.

1Jeigu ir toliau bus vykdoma švelnesnė pinigų politika, susidarys investicijų rinkai palanki aplinka, net jeigu pasaulio ekonomikos augimas taptų kiek lėtesnis nei yra dabar. Tačiau JAV centrinis bankas vis dar privalo stebėti augančią infliaciją. JAV nedarbo lygis yra labai žemas ir dėl to kyla spaudimas didinti darbo užmokestį. Mūsų nuomone, pagrindinę riziką kelia dėl prognozuojamos didesnės infliacijos vėl griežtinama JAV centrinio banko retorika. Tačiau JAV centrinis bankas pavasarį ne kartą parodė, kad kylanti infliacija jam ypatingo susirūpinimo nekelia. Artimiausiais mėnesiais JAV centrinis bankas savo pozicijos šiuo klausimu greičiausiai nekeis. ECB taip pat nepatiria spaudimo didinti palūkanų normas, nes tiek faktinė, tiek prognozuojama infliacija nėra
didelė.

Derybos dėl prekybos paaštrėjo

Prezidentui Donaldui Trumpui gegužę paskelbus, kad JAV didins Kinijoje gaminamiems produktams taikomus tarifus, derybos dėl prekybos paaštrėjo. Iš pradžių tarifus buvo ketinama didinti kovo pradžioje, tačiau derybų dėl prekybos metu JAV nusprendė šį žingsnį pavėlinti. Pagrindinis ginčytinas klausimas greičiausiai yra susijęs su JAV technologijų bendrovių galimybėmis prekiauti Kinijos rinkoje ir nematerialiųjų teisių apsauga šioje šalyje. Anot JAV, naujausią dramą sukėlė Kinijos noras iš naujo derėtis būtent dėl tos sandorio dalies, kuri yra susijusi su nematerialiųjų teisių apsauga.

Šiuo metu rinkose prognozuojama, kad derybos pasibaigs susitarimu, tačiau šis procesas užtruks ilgiau nei tikėtasi. Prekybos susitarimas vis dar yra abiejų šalių interesais: Trumpas nori parodyti, kad jis sugeba sudaryti sandorius, o Kinijos ekonomikai būtina eksportuoti prekes į Jungtines Valstijas. Tačiau derybinė pozicija tapo palanki Kinijai. Kinijos ekonomikos raida neatrodo tokia kelianti nerimą, kaip metų pradžioje, todėl šalis turi daugiau laisvės nustatydama derybų grafiką. Kita vertus, artėjant pirminiams prezidento rinkimams Trumpas greičiausiai norės pelnyti rinkėjų palankumą ir gali būti priverstas nusileisti, kad paspartintų derybų procesą.

Ketvirčio rezultatai JAV geresni nei tikėtasi, Europoje – tokie, kokie prognozuoti

Centrinių bankų pinigų politikos pakeitimai metų pradžioje buvo palankūs vertybinių popierių kainoms. Prognozės dėl įmonių pelno išsilygino (žr. 1 pav.), o pelno augimo prognozės tapo labiau realistinės. Pirmojo ketvirčio rezultatai JAV buvo geresni nei tikėtasi. Prieš paskelbiant ketvirčio rezultatus, buvo prognozuojamas nulinis augimas, tačiau, daugumai bendrovių paskelbus savo pelno ataskaitas, atrodo, kad pelno augimo vidurkis sudaro apie keturis procentus. Kol kas matyti, kad savo ataskaitas jau paskelbusių Europos įmonių pelnas išaugo maždaug keturiais procentais, kaip ir buvo tikėtasi rinkoje.

Mūsų investicijų į akcijas lyginamasis svoris toliau yra neutralus. Centrinių bankų politika yra palanki akcijoms, o pelno augimo prognozės tapo nuosaikesnės. Tarp rizikos veiksnių yra centrinių bankų politikos griežtinimas ir įvairūs politiniai sukrėtimai. Balandį trumpam padidinome Kinijos įmonių akcijų dalį ir sumažinome kitų besivystančių rinkų lyginamąjį svorį, o visų besivystančių rinkų lyginamasis svoris toliau buvo neutralus. Tačiau, žlugus JAV ir Kinijos deryboms dėl prekybos, gegužės pradžioje investicijas pardavėme. Žvelgiant į ateitį, Kinijos akcijų rinka yra patraukli, 555nes investavimo objektų kainos yra nedidelės, o pati rinka palaipsniui tampa vis atviresnė. Didžiausia pasaulyje indekso bendrovė MSCI savo indeksuose palaipsniui didins Kinijos vietinių rinkų lyginamąjį svorį ir dėl to, manoma, ateinančiais metais akcijų, kuriomis prekiaujama vie

tinėse rinkose, paklausa turėtų išaugti. Tačiau dėl prekybos politikos kyla neaiškumų ir mes atidžiai stebėsime prekybos derybų eigą.

Tarp fiksuotojo pajamingumo investicijų – dėmesys įmonių obligacijoms; vietoje fiksuotojo pajamingumo investicijų renkamės alternatyvias investicijas

Kalbant apie fiksuotojo pajamingumo investicijas, daugiausiai problemų kyla dėl euro zonoje esančių nulinių palūkanų normų. Dėl nedidelės grąžos ypač sumažinome Europos vyriausybinių obligacijų lyginamąjį svorį. Pagal trukmę vertinama fiksuotojo pajamingumo investicijų palūkanų norma nesiekė rinkos indekso.88

Balandį–gegužę padidinome investicijas į žemyninės Europos dalies įmonių obligacijas ir sumažinome investicijas į rizikingas JAV didelio pajamingumo obligacijas. Lyginant su JAV ir atsižvelgiant į valiutos rizikos draudimo sąnaudas, žemyninėje Europos dalyje grąžos lygis yra patrauklus. Praeityje dėl rinkos sektoriaus ir kredito reitingų struktūros bei kitokių veiksnių investuojantiems į JAV obligacijas dėl kredito rizikos buvo mokama kiek didesnė priemoka nei euro zonoje. Metų pradžioje padėtis pasikeitė Europos naudai. Tarp kitų Europos šalių, Šiaurės šalių rinka atrodo ypač teigiamai (žr. 2 pav.). Todėl, investuodami į fiksuotojo pajamingumo priemones, ir toliau daugiausiai dėmesio skiriame Šiaurės šalių įmonių obligacijoms.

Mes sumažinome investicijas ne tik į JAV didelio pajamingumo, bet ir į besivystančių rinkų obligacijas. Po to, kai vasarą smarkiai nuvertėjo vietos valiutos, 2018 m. ėmėme palaipsniui didinti investicijas į besivystančių rinkų obligacijas. Žiemą ir pavasarį vietos valiutų kursams ėmus kilti, o palūkanų normoms ir priemokoms dėl kredito rizikos – mažėti, šių investicijų vertė išaugo. Todėl nuo vasario palaipsniui realizavome šias investicijas. Po pastaruoju laikotarpiu parduotų investicijų besivystančių rinkų obligacijų lyginamasis svoris yra nuosaikiai mažas.

Nors palūkanų normos yra nedidelės, mes vis tiek mieliau investuojame į alternatyvias priemones – tokių investicijų likvidumas yra mažas, tačiau investuotojas gali tikėtis gauti didesnę grąžą. Kalbant apie alternatyviąsias investicijas, didiname tiesioginių paskolų bendrovėms ir nekilnojamojo turto plėtros projektų lyginamąjį svorį. Investuodami į kapitalą buvome išrankūs.

1 pav. Bendri veiklos pasaulio akcijų rinkose rezultatai ir pasaulinių pelno prognozių pokyčiai 2008–2019 m. (Šaltinis – „Bloomberg“).
2 pav. Eurais ir doleriais denominuotų didelio pajamingumo įmonių obligacijų ir bendrovės „Mandatum Life“ investavimo krypties „Nordic High Yield“ 2010–2019 m. rezultatai (Šaltinis – „Bloomberg“, „Mandatum Life“).


Similar articles